apkopti
.
kõpti, -ia (-a, kãpia, kãpa), -ė (-o). kópti
1. kasti į krūvą, daryti kaupą, kaupti; žerti: Ugnį kopiaũ į krūvą. Mėšlus kopù į šūsnį. Pirkšnis kopiau (su lopeta, su šakele).
2. apkasioti, kaupuoti (bulves, daržoves): Roputes kõpti. Kõpk (užkõpk) ugnį (anglis) pelenais, kad anglys neišplėnėtų.
3. slėpti: Kopì kopì, rodos, gerai pàkopi, ale any vientara (vis tiek) rado.
4. laidoti: Vienas kitą ūgena (augina), vienas kitą kopia.
5. krauti mėšlą su šakėmis į vežimą, mėžti: Kūtė [je] mėšlus kapù (dedu) su šake į vežimą. Mėšlus kãpa. Kõpia (mėžia) mėšlus, tvartą (kūginį). Vyrai visumet mėšlą kãpa, motriškoms mėšlą kõpti yra dideliai sunkiai. Ans geras kopėjas: mes nė vienas nespėjam anam kõpti. Mėšlą kopdamas parsidūriau koją. Vežėm mėšlus ketveriais, o kõpėm tik penki. Šakė mėšlų kapamóji.
6. kabinti, semti: Kiek padėjo, tiek ir tebestovi, niekas nekopia. Ten mes medų ne tik šaukštais, bet net samčiais kõpėm. Iš trokštamo ežero su krežiais žuvis kopėm.
7. imti medų (iš avilio, drevės): Vakar bitis kopėm. Šiandie bus gera diena bitėms kópti. Jų bitės dar nekóptos. Bartinykas – žmogus, katras bites kópia. Eisime bičių (medaus) kópti. Išėjo į krūmą drevėse ir įkiluose medaus kopti. Aš kapù medų iš avilio. Bitinykas medų kopia. | Bitės po žiedus kopė medų.
8. valyti, kuopti: Kõpia (kaupia, kuopia, valo) duobę, šulinį. Kol kopiáu velnynę, gera buvau, o po tam zyzti pradėjo.
9. doroti, valyti (javus nuo lauko). .
apkõpti, -ia, àpkopė.
1. apkasti, apkaupti: Apkopk su pelenais ugnį. Ana liūb apkops ugnį su pelenais. Ugniavietė tėra peleno dalis, kame sužeriama ir apkopiama ugnis.
2. apkasti, apkaupuoti (bulves, daržoves).
3. apsikasti (apkasais): Abaze apsikopė.
4. apvalyti, apšvarinti, apkuopti: Užtat juo didžiau motyna ir šėlsta, kad jos mėšlus apkopia. Svečiai tuo [j] pradės rinkties, reikia bent kiek trobą apkõpti. Virtuvė [je] sąšlavų begalės, tik didumą àpkopiau. Apkopk vaikus. Apkopk kiemą, t. y. apšluok. Nedaug terasime paukščių, kurie taip apkoptų kirminus ir jų kiaušinius, kaip žylė. Apsikopk, motin – svečių turėsiam. Ans nė savęs nepaslenka apsikõpti. Šventėms jau apsìkopėm.
5. apsidirbti, susidoroti; atsikratyti, atsigrėsti: Ana neapsìkopa darbais, o tu dar gaišini. Negaliu apsikõpti, darbas ant darbo lipa. Todėl neapsikopė siuviniais. Nebuvo tos dienos, kad nepaimtų Zosė už darbą keletą auksinų. Varu Katrę man užkorei, nes pinigų tau baisiai prireikė, nebeapsikopei skoloms. Pempė. nebegalėjo apsikopti piršliais. Utėlėms neapsikopia.
atkõpti, -ia àtkopė. atkasti, nugrandyti: Atkópk žemes nuo ruties krašto, t. y. su lopeta atmesk.
įkõpti, -ia, į̃kopė. įkabinti (šaukštu) valgant: Mažai košės beį̃kopei, musėt, sergi.
iškõpti, -ia (ìškopia), ìškopė.
1. iškasti: Tokią giliausią duobę ìškopė – į žmogaus stuomenį. Šventa gabija (gyvenk sau spakainiai) ! iškopta gulėk, sukurta žibėk. Ar daug piningų esi iškõpęs to [je] Ameriko [je] ?
2. išimti mėšlus iš tvarto: Iškõpti mėšlus.
3. kurį laiką pramėžti: Cielą dieną iškopiau mėšlus.
4. išvalyti, iškuopti: Iškõpti šulinį. Iškopk pirm, kas yra vidury kūbko ir bliūdo, idant viršus jo teipag būtų gražus. Išsikõps viduriai.
5. nuvalyti, sudoroti (derlių): Daržai yra pasodinti ir dirvos jau pasėtos, pievos iškoptos.
6. išimti medų: Nesenai dar tik iškopome bites. Bitis, medų iškópti. Išsikopsime medų.
7. išvalgyti, iškabinti: Pilną bliūdą košės ìškopiau.
3. suvedžioti.
nukõpti, -ia, nùkopė.
1. nukasti: Pavasarį reikia nukopti visus kurmiarausius, kad būtų dirva lygi.
2. nuvalyti, apšvarinti, apkuopti: Mažą bepigu nukõpti, bet seną – iš proto išeisi, kol nukõpsi.
3. nuimti, nusemti, pavogti: Malūne nùkopė dvi mierki grūdų.
4. nuvalyti (javus nuo lauko).
5. padaryti, nuveikti: Jaunas ką nors gerą nukopì, pasenęs nieko nebenukõpsi.
6. nusibaigti, sumenkti: Jis visai nusikõpęs: veidai išbalę, akys įdubusios.
pakõpti, -ia, pàkopė.
1. pakasti, užkasti: Buvo kapčiai, kur anys buvo pàkopta.
2. palaidoti: Pàkopėm an kapinių. Liepė iš žemės išimti numirusį, pirm aušros pakoptą. Anas pãkoptas prie bažnyčiai. Papakėlėm nuo žemės, trūnas padarėm ir pàkopėm. Tetos dėdutis buvo Mekėnuose pakoptas.
3. išlaikyti, išsaugoti.
4. paslėpti: Bėk pakõpt, kad nerastų! O paukštė gyva, tik pàkopta. Ko tu paskopei, lygu tave kas muš!. Saulė pasrodė ir vėl pàskopė.
5. auginti, auklėti. .
pérkopti. per daug pridėti, perkrauti: Jūs par daug párkopėt valktį – sulūžo ratai.
prakõpti, -ia, pràkopė. prakasti: Reikia ir į kluoną prakõpt takas.
prikõpti, -ia, prìkopė.
1. pridėti, prikrauti: Laurynienė braidė nuo vienos iki kitos škaplierninkų palapinės, peržiūrėdama prikoptus čionai gražumynus. Prikopiau medaus indus, kurie mano buvo, ir iš svetimų dar pasiskolijau.
2. primėžti: Aš vienas šį valktį prikopiau. Kopia negaišdami, nes turi spėti prikopti visus vežimus.
3. prižiūrėti, globoti, prikuopti: Tėvas … vaiką savo didei myl, … net ir pen, deng ir prikopia.
sukõpti, -ia, sùkopė.
1. sužerti, sukaupti: Sukapu ugnį, išvirus valgyti. Eikit, sukopkit spalius į maišus.
2. sukasioti kastuvu, suvarpyti: Pavasarį, sukopęs tvartavietę, prisisodinau tabokos.
3. suvalyti (javus nuo lauko): Javus suvalau, suvokiu, sukopiu.
užkõpti, -ia, ùžkopė.
1. užkasti; užžerti, apžarstyti: Sušlavinėti į krūvelę pelenai ir užkopta ugnelė. Kibirkštelė pelene užkopta. Aš užkapu ugnį, žarijas jijė užkopė, sukasė. Kaip užkopa ugnį, kamštį kiša.
2. palaidoti: Neturėj [o] kur savo senų kaulų užkopti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.