apkraičioti

.
kráičioti, -ioja, -iojo.

1. po truputį kristi, kritinėti: Kráičio [ja] snaiguolės, lapai nuo medžio. Guzikai kráičio [ja] (krinta) iš kelnių. Daiktai kraičiojo į visas laivo kertes, dideliai tarškėdami. Neprinokę, be laiko, obeliai kráičioja ir kráičioja pupt, pupt po vienas kito. Jau obelų žiedai kráičioja. Dantys pradeda kráičioti, ir galo nė [ra]. Šį metą strazdūčiai iš lizdų kráičio [ja] (daug kur iškrenta) . Jau visi ratpėdžiai benga kráičioti. | Šviesūs plaukai kraičiojo jam ant akių. Iš lūpų karčių ir sausų kraičiojo žodžiai rūstūs.

2. puldinėti: Jis kraičiojo ant žemės ir alpėjo, kaip skyrės su savo pačia ant visados.
apkráičioti. apkristi, apibirti: Tavo kalnierius plaukais apkráičiojęs.
atkráičioti. atkristi po truputį: Atkráičio [ja] tinka, molis nuo sienos, t. y. atkrinta.
iškráičioti

1. po truputį iškristi, iškritinėti, išbyrėti: Kaip žaibas visus užgavo, šaukštai iškraičiojo iš nagų. Visi mūrai suvirpėjo, ir langai iškráičiojo. Viskas iškraičiojo (bevažiuojant nuo kalno). Dantys iškráičiojo po vieną. Iškráičios obuoliai, ligi rudeniui nė vieno nebeliks. Moliai iškraičioję iš pečių.

2. išsimėtyti, išsivartalioti: Žiūrėk, kaip tavo knygos išsikraičiojo po visą stalą.
nukráičioti. po truputį nukristi, nukritinėti: Drabužiai nuo tvoros padžiauti nukráičiojo. Vaikai nukráičios nuo šieno. Vaikai nuo vežimo nukráičiojo. Pasiutpolkę šokant, tai jau klumpiai turėtų nukraičioti. Nukráičiojo vilnos ant žemės beverpant. Nukráičiojo pirštai sulig nariais. Nedėk tas skleinyčias an pašalio: sujudys kas stalą, ir nukráičios.
sukráičioti. sukritinėti, sukristi: Ar mažai girtų po pelkes sukráičio [ja].

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kráičioti, </b>-ioja, -iojo. <br/>1. <span class="explanation">po truputį kristi, kritinėti: </span> Kráičio [ja] snaiguolės, lapai nuo medžio. Guzikai kráičio [ja] (krinta) iš kelnių. Daiktai kraičiojo į visas laivo kertes, dideliai tarškėdami. Neprinokę, be laiko, obeliai kráičioja ir kráičioja pupt, pupt po vienas kito. Jau obelų žiedai kráičioja. Dantys pradeda kráičioti, ir galo nė [ra]. Šį metą strazdūčiai iš lizdų kráičio [ja] <span class="explanation"> (daug kur iškrenta) </span>. Jau visi ratpėdžiai benga kráičioti. | Šviesūs plaukai kraičiojo jam ant akių. Iš lūpų karčių ir sausų kraičiojo žodžiai rūstūs. <br/>2. <span class="explanation">puldinėti: </span> Jis kraičiojo ant žemės ir alpėjo, kaip skyrės su savo pačia ant visados. <br/><b>apkráičioti</b>. <span class="explanation">apkristi, apibirti: </span> Tavo kalnierius plaukais apkráičiojęs. <br/><b>atkráičioti</b>. <span class="explanation">atkristi po truputį: </span> Atkráičio [ja] tinka, molis nuo sienos, t. y. atkrinta. <br/><b>iškráičioti</b><br/>1. <span class="explanation">po truputį iškristi, iškritinėti, išbyrėti: </span> Kaip žaibas visus užgavo, šaukštai iškraičiojo iš nagų. Visi mūrai suvirpėjo, ir langai iškráičiojo. Viskas iškraičiojo (bevažiuojant nuo kalno). Dantys iškráičiojo po vieną. Iškráičios obuoliai, ligi rudeniui nė vieno nebeliks. Moliai iškraičioję iš pečių. <br/>2. <span class="explanation">išsimėtyti, išsivartalioti: </span> Žiūrėk, kaip tavo knygos išsikraičiojo po visą stalą. <br/><b>nukráičioti</b>. <span class="explanation">po truputį nukristi, nukritinėti: </span> Drabužiai nuo tvoros padžiauti nukráičiojo. Vaikai nukráičios nuo šieno. Vaikai nuo vežimo nukráičiojo. Pasiutpolkę šokant, tai jau klumpiai turėtų nukraičioti. Nukráičiojo vilnos ant žemės beverpant. Nukráičiojo pirštai sulig nariais. Nedėk tas skleinyčias an pašalio: sujudys kas stalą, ir nukráičios. <br/><b>sukráičioti</b>. <span class="explanation">sukritinėti, sukristi: </span> Ar mažai girtų po pelkes sukráičio [ja].
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.