.
krivìdyti, -ija, -ijo (кpiвдзiць, krzywdzić)
1. skriausti: Kam krividiji mažesnį! Ir krivìdija gi visi tave. Jūs tik tos senės nekrivìdykiat! Mažesnį visi krivìdija. Nekrivìdyk vaiko. Kas gi iš to, kad jis viską pigiai išparduoda – pats saũ krivìdijas, ir tiek.
2. jaustis nuskriaustam: Neatiduosi jam kapeiką, ir tai krividijasi.
3. sužeisti: Jam tik petį krivìdijo. kenkti, gadinti, menkinti: Ji mano gerą šlovę krividija.
4. netiesiu keliu eiti, sukčiauti.
apkrivìdyti. kiek nuskriausti.
nukrivìdyti. nuskriausti: Kiek jis žmonių nukrivìdijo! Iš vieno valgysiu – nukrivìdysiu. Tave už tai išnešiau, kad tu mane nenukrividijai.
pakrivìdyti.
1. kiek nuskriausti, paskriausti: Tu jį pakrivìdijai.
2. kiek pažeisti; sužeisti: Medelis buvo pakrivìdytas.
3. paliesti, pajudinti: Jis pakrivìdijo žaizdą, ir kraujas išsiveržė iš jos.
sukrivìdyti. nuskriausti: Kam tu mano vaiką sukrivìdijai?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.