kuitė́ti, kuĩta (-ė́ja), -ė́jo.
1. virsti, riedėti: Aš kuitù nuo trepų stumiamas – kniūpstas rietu virsdamas ant nosies. Nuo kalno kuitė́ti.
2. dvėsti, keipti.
apkuitė́ti. apvirsti: Aš apkuitė́jau su rugių vežimu.
nukuitė́ti. nuriedėti, nuvirsti, nukristi: Su atkala ranka duosiu, ir nukuitė́si į pasienį. Piemuo kuitėte nuo kalno nukuitė́jo.
pakuitė́ti.
1. parvirsti, pariedėti: Kad aš tau duosu, ir pakuitė́si!
2. nueiti knapčiojant, kuitiniuojant: Girtas pakuitė́jo, t. y. kniūpsčias nuėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.