.
kūlokúoti, -úoja, -ãvo
1. mušti kumštimis; minkyti duoną: Labai kieta tešla, sunku kūlokúoti.
2. mušti batais į žemę: Kogi taip kūlokúoji kaip saldotas?!
3. kibti sniegui prie padų, ratų: Nemožna net paeit, kad kūlokúoja!. Kūlokuojas ant ratų, sunku bus važiuot. Kai sniegas atadrėgo, tai do labiau kūlokuojas.
apkūlokúoti
1. kumščiu apmušti: Nebliauk – apkūlokuosiu priėjus.
2. apkibti sniegu: Apskūlokavo ratai, nebepatęsia kuinas.
prisikūlokúoti. prilipti sniego prie ko nors (batų, ratų, arklio pasagų): Kad priskūlokãvo, tai net pavažiuot negalima.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.