apkumpti

.
kum̃pti, -sta, -o. darytis kumpam, linkti: Pirštai kojos trumpame čeveryke kum̃psta. Senis parsenęs kum̃psta, t. y. metas į kuprą. | Kojos kumpsta iš pavargimo. Vaikiai iš juoko kum̃psta. Vinkšnos kampas nekumpsta į kupetą, kol sulūžta. Nuo sunkaus darbo kumpo pirštai. Maluoji, kad ir nosė kumpsta.
apkum̃pti. kiek sulinkti, surambėti: Pasenau, apkumpau – kur aš čia, vaikeliai, beužšoksiu ant arklio! Vienas apkum̃psta iš nelaimės, kitas iš tinginystės.
atkum̃pti. atsilenkti: Atkum̃pusią dalgio koją reik užkumpenti kalvė [je].
iškum̃pti. išlinkti, susilenkti: Iškum̃psta, pakumpsta medis, pri atskardžio augęs. Šermunelių yr kaklas iškum̃pęs. Uodega seno vilko iškum̃pus, skarota.
nukum̃pti. nulinkti: Nukum̃pęs vanago snapas. Tie miežiai nunokę, nukumpę. [Višta] turi striuką snapą, truputį nukumpusį žemyn. Vieniaip ir antriaip gal šluoti, nenukumpsta šluonant, jei gerai surišta šluota. Ant nukumpusios liepos ir ožkos lipa.
pakum̃pti. palinkti: Pakum̃pusi nosis. Po vargų našta kasdien vaitoja pakum̃pęs. Laisvai, nors gerokai pakumpęs, atsistojo pasienyje. Vienas tavo laimės ramstis – tik pakumpusi lazda. Sprandas nulinko, nugara pakumpo. Privažiavo prie nedidelio pakumpusio namuko. Storas, pakumpęs snapas, apaugęs keistais rago guzulais. Ans pakumpęs po savęs. Apalio medžio trūbai nukamėni ir truputį pakumpę par pusantro sieksnio ilgio. Pakumpk kumpk, viso miško medeli! – ir pakumpusios rogelės. Bene ir tu pakumpai ant vagystės? Ant pakum̃pusio karklo visos ožkos lipa (silpnesnį visi skriaudžia) .
sukum̃pti. susikūprinti, sulinkti: O senas sukumpęs žmogus vis verkė. Visai sukumpęs senis – dreba ant lazdos. Atėjo dvi bobos sukum̃pusios. Arklys sukum̃psta nu darbo. Niekam nepavykdavo išskaityti, kokių pergyvenimų naštą Morta velka ant savo sukumpusių pečių. Jaunikaičių liemenys sukumpo ant žambiais ir dalgiais. Pavargau, sukumpau, kol atejau – jau senatvė lauža žemyn. Jie sulinkę, jie sukumpę, kaip ožiai kuproti. Tu sukumpęs ir surūkęs, per laukelį atsiplūkęs. Knebutis žmogus lumpso sukumpęs, susitraukęs. Kojos sukum̃po bestoviant. Sukumpęs medis gardims dirbti. Sukumpo vinis bekalant. Pirštai stori, supleišėję ir jau sukumpę nuo sunkių darbų. Žvakės saulė [je] sukum̃psta.
užkum̃pti. palinkti; užsiriesti: Snapas užkum̃pęs. Nosis ilga, kuprota, užkum̃pusi, kreiva. Nosis užkumpusi lig lūpos – toks negražus. Rods, darbelio jūsų ponaičių lepusi nosis baidos ir vis poniškai užkum̃pusi juokias.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kum̃pti, </b>-sta, -o. <span class="explanation">darytis kumpam, linkti: </span> Pirštai kojos trumpame čeveryke kum̃psta. Senis parsenęs kum̃psta, t. y. metas į kuprą. | Kojos kumpsta iš pavargimo. Vaikiai iš juoko kum̃psta. Vinkšnos kampas nekumpsta į kupetą, kol sulūžta. Nuo sunkaus darbo kumpo pirštai. Maluoji, kad ir nosė kumpsta. <br/><b>apkum̃pti</b>. <span class="explanation">kiek sulinkti, surambėti: </span> Pasenau, apkumpau – kur aš čia, vaikeliai, beužšoksiu ant arklio! Vienas apkum̃psta iš nelaimės, kitas iš tinginystės. <br/><b>atkum̃pti</b>. <span class="explanation">atsilenkti: </span> Atkum̃pusią dalgio koją reik užkumpenti kalvė [je]. <br/><b>iškum̃pti</b>. <span class="explanation">išlinkti, susilenkti: </span> Iškum̃psta, pakumpsta medis, pri atskardžio augęs. Šermunelių yr kaklas iškum̃pęs. Uodega seno vilko iškum̃pus, skarota. <br/><b>nukum̃pti</b>. <span class="explanation">nulinkti: </span> Nukum̃pęs vanago snapas. Tie miežiai nunokę, nukumpę. [Višta] turi striuką snapą, truputį nukumpusį žemyn. Vieniaip ir antriaip gal šluoti, nenukumpsta šluonant, jei gerai surišta šluota. Ant nukumpusios liepos ir ožkos lipa. <br/><b>pakum̃pti</b>. <span class="explanation">palinkti: </span> Pakum̃pusi nosis. Po vargų našta kasdien vaitoja pakum̃pęs. Laisvai, nors gerokai pakumpęs, atsistojo pasienyje. Vienas tavo laimės ramstis – tik pakumpusi lazda. Sprandas nulinko, nugara pakumpo. Privažiavo prie nedidelio pakumpusio namuko. Storas, pakumpęs snapas, apaugęs keistais rago guzulais. Ans pakumpęs po savęs. Apalio medžio trūbai nukamėni ir truputį pakumpę par pusantro sieksnio ilgio. Pakumpk kumpk, viso miško medeli! – ir pakumpusios rogelės. Bene ir tu pakumpai ant vagystės? Ant pakum̃pusio karklo visos ožkos lipa <span class="explanation"> (silpnesnį visi skriaudžia) </span>. <br/><b>sukum̃pti</b>. <span class="explanation">susikūprinti, sulinkti: </span> O senas sukumpęs žmogus vis verkė. Visai sukumpęs senis – dreba ant lazdos. Atėjo dvi bobos sukum̃pusios. Arklys sukum̃psta nu darbo. Niekam nepavykdavo išskaityti, kokių pergyvenimų naštą Morta velka ant savo sukumpusių pečių. Jaunikaičių liemenys sukumpo ant žambiais ir dalgiais. Pavargau, sukumpau, kol atejau – jau senatvė lauža žemyn. Jie sulinkę, jie sukumpę, kaip ožiai kuproti. Tu sukumpęs ir surūkęs, per laukelį atsiplūkęs. Knebutis žmogus lumpso sukumpęs, susitraukęs. Kojos sukum̃po bestoviant. Sukumpęs medis gardims dirbti. Sukumpo vinis bekalant. Pirštai stori, supleišėję ir jau sukumpę nuo sunkių darbų. Žvakės saulė [je] sukum̃psta. <br/><b>užkum̃pti</b>. <span class="explanation">palinkti; užsiriesti: </span> Snapas užkum̃pęs. Nosis ilga, kuprota, užkum̃pusi, kreiva. Nosis užkumpusi lig lūpos – toks negražus. Rods, darbelio jūsų ponaičių lepusi nosis baidos ir vis poniškai užkum̃pusi juokias.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.