kuõpti, -ia, -ė
1. valyti, švarinti; prižiūrėti: Marką, šulinį, avilį, griovį, klojimą kuõpia. Kada gi ji suskubs šluoti ir kuopti trobą? Šiukšles iš lovio kuopia. Arklį kuopia. Kuopk kambarį, šulinį, kad būtų čystas. Rytoj kuõpsim šulnį. Reikia kuõpt kluonus. Reikia daržinę kuõpt, rytoj vešim šieną. Ir kas metai Anykščius miško kuoptų varė. Pievas metas kuõpt. Net bijau kūrent, kaminas seniai kuõptas. Vaikų daug, reikia juos kuõpt, žiūrėt. Jūs iš kiaulstaldžio pilvotas dovanas kuõpiat (mėšlą mėžiate) . Nė vienas tėvas vaikelio nekuopė. Jų nemokė, neplakė, nebarė, nekuopė visame. Kuopkit jūsų kūną. | Garnys kuopia per vasarą varles (apvalo nuo varlių), o pelėda – peles ir žiurkes. | Nesa yra žmones, pekų laikantis (bandą kuopiančias). Rado aną kuõpiantis (ruošiantis) . Jie patys kuõpiasi (valosi) šulnį.
2. doroti, derlių imti: Javus kuopiu. Ar jau nubaigei kuõpti laukus? Vasarojų kuopia nuo lauko. Žmonės javus ižg lauko kuopia.
3. imti medų, kopti: Kuõpia medų, avilį. Šiandie bus gera diena bitėms kuopti.
4. linus valyti nuo spalių, brukti: Mint tai visi moka, pažiūrėsim, kas kuõps. Prižvikę (pričižę) linai – nesikuõpia gerai, neatsiklojėję. Netikę šiemet linai – kai katrie visiškai nesduoda kuõptis.
5. kaupti, kasti, kabinti: Kuopk grūdus į vieną krūvą, kad nebūtų išskydę į šalis. Kuopk į sėtuvę iš krūvos grūdus. Kuopk bulves su pirkšnimis, kad iškeptų. Kuopk pelenus ant žarijų, kad ugnis mistų, neišgestų. Klydinėja, kuopiasi debesėliai.
6. laidoti: Numirėlį kuõpia.
7. slėpti: Šarka, kas jai pakliūva, visa kuõpia. Kuopiù žiedą. Kur aš neskuopiau, te mane rado. Vaikai moka kuõptis. Visi šoko kuõpties: kas rugiuosna, kas beržynan. Kuõpėsi visi.
8. rūpintis.
9. plėšti, griebti, stverti; vogti: Kuõpia Lietuvą. Nusitaikęs kad kuõps knygą man iš rankų. Arklius kuopia (vagia).
10. su apetitu, daug valgyti, srėbti, ėsti, kabinti: Vaikas košę kuõpia. Kad kuõpia kopūstus, net ausys linksta. Kuõpk, ko lauki, atauš sriuba. Kuopì kaip iš badų ištrūkęs. Kuõpia pilnais žandais, tik paspėk nešt valgį. Kad kuõpia karvės dobilus, tai nors žiūrėk. Žmonės kuopdavo silkes su karštomis bulvėmis.
11. smarkiai bėgti, eiti, dumti: Kuõpk iš čia, ba gausi į kailį. Kad kuõpia jaunimas į vakarėlį.
apkuõpti, -ia, àpkuopė (apìkuopė).
1. apvalyti, apšvarinti: Žemė nuo akmenų apkuopta. Apkuõpk bent kiek gryčią, labai daug šiukšlių. Apkuopk indus ir eik bulvių kasti. Seną žmogų vis apkuõpk, apdabok, pats gi negali. Reikia apkuopt drabužis, ba labai sudulkėjęs. Nuvedė pirtin, nuprausė, apìkuopė. Atšlaimą apìkuopiau, ir nebaisu svetimo. Apkuopkime kuo geriausiai … širdis ir kūnus. Kojas apkuopt. | Tavęsp ateidavo lepra sergą …, ir apkuopdavai juos. O šiandien štai visi subruzdom apsikuopti. Aš vieną pati nebesuspėju visur apsikuõpti. Šiandien reik namie apsikuõpti. | Nuo tų darbų pati negaliu apsikuõpt (apsiruošti) .
2. apvogti: Ot àpkuopė žmones, tik vienos sienos beliko. Juos mat taip àpkuopė, viską paėmė, ir paskutinę paklodę.
atkuõpti, -ia, àtkuopė.
1. atituštinti, išvalyti: Reikia atkuõpt sklepas, ba reiks bulves pilt. Atsikuõpk kampą ir susipilk burokus. Po šakniavaisiais visuomet dirva esti atsikuopus nuo šiukšliažolių ir puri.
2. atsivalgyti: Muona (galima) atsikuõpt, ba visko yra lig davaliai.
įkuõpti, -ia, į̃kuopė
1. įžerti: Aš įkuopiau zuperio į maišą, o ji parnešė.
2. įstengti eiti: Su juo eit nesusdėsi, ba anas daug varstų per adyną inkuopia.
iškuõpti, -ia, ìškuopė.
1. išvalyti: Iškuõpti marką, šulnį, griovį, klojimą, avilį. Iškuõpti iš lovio šiukšles. Ar ìškuopė šulnį? Iškuopk gerai aruodą. Iškuopkit klojimą ir daržinę: rytoj pradėsim dobilus vežt. Ką tik ìškuopiau aslą, ė čia jūs vėl prišiukšlinot. Iškuõpk kaminą. Reikia pirmiau iškuõpt pelenus, paskiau užkurt. Iškuopiu prūdą. Namus iškuopė, suvadino padermes. Randa juos. šluotomis iššluotus ir iškuoptus. Vargo iš namų nei su lopeta neiškuopsi. Išsìkuopėm šulnį, tai dabar bus geresnis vanduo. Nors ausis sau išsikuõpk, besarmati!
2. išskobti, išruopti: Ìškuopiau kaladei vidurį – ir kaladinis avilys. Kam tokią gilią duobę ìškuopei? Trotink trotink šunį – iškuõps (išplėš, iškąs) paskuigalį, tai žinosi!
3. iškopti, išimti medų: Iškuopėm medų, avilį.
4. išvogti, išnešti: Uždaryk langą – kad kas įsirioglintų, tai šėpą iškuõptų.
5. godžiai išvalgyti, išryti, išėsti: Kelius bliūdus ìškuopė, ir vis dar reikia. Karvės daržą iškuopė.
6. išsinešdinti: Išsikuõpk tu iš čia!
7. išsisukti, pasislėpti: Žino, kad nuo velnio neišsikuõps niekur.
akìs iškuõpti iš kaktõs labai supykti: Jei jam įspėtum jo blogus darbus, jis akìs iš kaktõs iškuõptų!
nukuõpti, -ia, nùkuopė.
1. nuvalyti: Močia išėjo, nėra kas nei vaikus nukuõpia. Nukuõpk kiemą. Aplink namus mėšlus nukuõpkit. Eik ir nukuõpk pašalį. Bulbienas nùkuopiau [nuo bulvienojų],
noriu rugių pasisėt. Ar jau ražieną nùkuopėt? Aštruosius daiktus ižg kelio nukuopt turime.
2. nuimti, nudoroti derlių: Nùkuopėm laukus. Prilenk obelės šaką, nukuõpk (nuraškyk) obuolį.
3. nukasti: Tokį kalną nukuopiau su lopeta (nukasiau). Nukuopk didumą, kaupą.
4. nuimti, nutraukti: Ana kuopte nùkuopė nuo galvos skarą.
5. pavogti: Jis noria nukuopti batus.
6. nuvalgyti, nuėsti: Svečiai per kelias valandas nùkuopė visą stalą. Karvė inšoko kopūstuos ir nùkuopė galveles.
pakuõpti, -ia (pàkuopia), pàkuopė;
1. pavalyti: Reikia kiemas švariau pakuõpt. Reikia ravus pakuopti, sodą patvarkyti.
2. pakasti: Pakuõpk į sėtuvę iš krūvos avižų ir duok arkliams. Jis paskubomis linktelėjo, pakuopė ir sutrynė saują žemių.
3. palaidoti: Jau savo tėvus pakuopiau. Pàkuopė bočių, pàkuopė sūnų, dar̃ liko viena an ito svieto bėdas kęst. Šaltus kūnelius paliekti, neturi, kas juos gali pakuopti.
4. paslėpti: Aš pakuopsiù, o tu surask. Jau tu gal mano kirvį pàkuopei. Kad pakuopsiù, tai ir visi ieškodami neraste. Paskuõpk tu savam kieme, kad neregėt būt. Mes pasiimam knygas ir pasikuopiam rugiuose. Jis paskuopė už mano pečių. Už pečiaus pasikuõpk, ir neras tavęs.
5. nutverti, pagauti: Ar tu pàkuopei iš manęs adatą?
6. sočiai pavalgyti, paėsti: Pakuopiau medaus su duona – ir sotus. Namie gerai pakuõpk, ba viešnagėj gal neduos. O aš, bra, išlipęs iš eglės, pakuopiau sočiai ir parėjau namo.
pérkuopti. perkasti: Párkuopiau cielą dieną tą kalną, tą vėputinį.
prakuõpti, -ia, pràkuopė. pravalyti: Prakuõpk ravą, nebebėga vanduo. Taurei [ugnikalnio] prasikuopus, pradeda verstis baisiai kriokdami vandens garai.
prikuõpti, -ia, prìkuopė
1. prikasti, prižerti prie ko nors: Žemės prie medžio prikuõpti.
2. prikaupti, prikasti (ko nors daug): Prìkuopiau pilną saiką grūdų iš krūvos. Prikuõpk maišą pelų. Jis sau daugiau prisikuopė.
3. rūpintis, prižiūrėti: Vaistais prikuopt ir priveizdėt. Prikuopia, apveizdi, rūpinas. Prikuopia avis savas. Anys elgetas savus teip prikuopia. Bandą turėdamas, prikuopk ją. Ant vaisiaus numanoma yra, kaip medis prikuoptas buvo.
4. daug privalgyti, priėsti: Kad prìkuopiau, net pilvas plyšta. Prikuõpk namie, tai ir svečiuos gausi. Lašinių prikuõpus, kogi nebus stipra.
sukuõpti, -ia, sùkuopė.
1. surinkti, sutelkti, sužerti į krūvą: Sukuopk ugnį, mėšlus, bulves į kupetą. Sukuõpk tuos šiaudus nuo kelio ir nunešk į diendaržį – primėtyta, kad nebegalima nė praeiti. Jis šepečiu sukuopia bites į popierinį maišelį. Smiltis į krūvas sužarstyti, sukuõpti. Nori turtingu pastoti, pralobti, daug pinigų sukuopti. Visi karžygiai susikuopė aplink Davainį. Susikuõpę primušė mane. Kartais regi daugybę granito uolų, krūvon susikuopusiųjų.
2. atsirasti: Kumelaitė parėjo, mažum ir žentas šiada tada susikuops.
3. suvalyti (derlių): Vaisių žemės duok sukuopti laimingai. Nenupjausi visiškai kampą lauko ir nesukuopsi … pjūties savo. Todėlei sukuopkit vyną ir figus, ir aliejų ir suvokit tatai jūsų induosna.
4. suvalgyti godžiai: Ataneš pilną bliūdą pupų, tai visas ir sùkuopė. Pardien nevalgę, tai po puodui košės sùkuopėm.
užsikuõpti, -ia, užsìkuopė užsižerti, užsiversti: Su sėjamąja kad sėji, geriau: grūdai užsikuõpia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.