.
kváišinti, -ina, -ino. kvaišìnti, -ìna, -ìno.
1. kvailinti, mulkinti: Sudraustų, sutrenktų, ir liautųsi ta apsimetėlė piktinus ir kvaišinus žmones. Ji dukterį kváišina.
2. vadinti kvaiša.
3. svaiginti, kvaitinti: Grigorijus kartais pabusdavo po trumpo kvaišinančio miego.
4. kvaršinti, sukti (galvą): Nekváišink man galvos.
apkváišinti. apkvaišìnti.
1. apsvaiginti, pritrenkti: Davė į galvą ir apkvaišino. Gulinėja kap apkvaišinta avis. Per anas muštynes jam labai apkváišino galvą.
2. atimti nuovoką, sumaišyti protą: Pasklidusi žinia, kad turkai ateina, juos kvaišinte apkvaišino. Jis, staigios baimės apkvaišintas, suriko. Trys stirnos paspruko, gi (= o) ketvirtoji, šviesos apkvaišinta, nebežinojo kur šokti. O pamilusi ėmė meilintis, ėmė gražius žodžius jam kalbėti, kol apkvaišino visai jauną bernelį. Apkvaišino ne kuolu, bet piktu žodžiu. Gerklę pasotino (pasigėrė) – galvą apkvaišino.
sukváišinti. sukvailinti, apsvaiginti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.