apkyrėti

kyrė́ti, kỹri (kir̃sta), -ė́jo (kỹro). gristi, nusibosti: Jau jisai kỹra jai ir par ilgą čėsą įkyrės, ir ana jį greitai atstatys. Šnerkštė, knerkė ir kyrė́jo. Pradėjo man tas sunkus darbas baisiai kyrėti.
apkyrė́ti, apkỹri (àpkyri), -ė́jo. nusibosti: Apkyra maniui sėdėti, t. y. nubosta. Àpkyra numie besant. Dainiuo [ja],
pakartodamas vien tą patį, ir šoka, kol àpkyra. Apkyrė́jo besėdėti vieno [je] vieto [je]. Ar neapkyra kiauras dienas knygas skaityti? Ta karvutė anims apkyrėjo, ir senelis išvedė ją mainyti. Meškai apkyrėjo klausyti lakštingalos.
atkyrė́ti. atbosti: Atkyrė́jo man su juomi lermuotis, t. y. atsigandėjo, atbodo. Atkyrėjus [be darbo],
styrino į mišką uogauti.
įkyrė́ti, įkỹri (į̃kyri, įkir̃sta), -ė́jo (įkỹro). įgristi, nusibosti: Jau kad įkyrėjo po svetimus žmones trankytis, tai įkyrėjo. Andrius gyveno su vokiete tėvo namuose, vis labiau įkyrėdamas. Įkyrėjai kaip blusa patamsyje. Įkyrėjo pilką žemę knisti arklu. Aš jam, uošviui, bjauriai įkyrė́jau, t. y. įsipriklijau. Ar tau neį̃kyra ans savo plepalais? Kad būtų taip gerbiamas buvęs, argi būtų galėjęs taip visiems įkyrėti. Katės kartą baisiai įkyrėjo pelėms. Ir teip kitiems įkyrėjo, jog tie nebnorėjo su juomi nė byloti. Tas man įkyrėjo. Įkir̃sta kožną dieną vis to paties klausyties. Sunkus darbas jau įkyrėjo. Tie prašinėjimai įkyrėjo lig gyvo kaulo. Taip įkyrėjo, kad vos bepaneša. Musės įkyri ne didumu, bet daugumu. Įsikyrė́jo pernai man tie mokiniai – šiemet nebelaikau jų nė vieno. Įsikyrė́jo man tas ginčas. Nelįsk, dar labiau įsikyrė́si!
nukyrė́ti

1. nuspausti, nuvarginti: Sijonas strėnas nukyrė́jo.

2. nusibosti: Nusìkyra trobo [je]. Piemeniu nusikyrėjo, ir išejo kitur.
pakyrė́ti. nusibosti: Ne vien seniams, bet ir vaikams pakyrėjo tokia žiema be galo, be krašto. Ar tau nepakyri toks sunkus vaikas nešioti? Ilga liga pakyra visiems. Jau gana tos žąsys pakyrė́jo. Anam arbata yra pakyrė́jusi. Jau mun pakyrėjo bestoviant. Tupėti antelei čia labai pakyrėjo. Baisiai pakyrė́jo: vis bulbynė ir bulbynė. Esi pakyrė́tas (pakyrė́jęs), kad tavęs tėvai nebemyla. Kad nepasikyrėtų, galėtų aną priimti.
pérkyrėti. per daug įkyrėti, labai įkyrint paėsti širdį: Tas prakyra párkyrėjo man ne tik širdį, bet kraujį, t. y. parėdė.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apkyreti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kyrė́ti, </b>kỹri (kir̃sta), -ė́jo (kỹro). <span class="explanation">gristi, nusibosti: </span> Jau jisai kỹra jai ir par ilgą čėsą įkyrės, ir ana jį greitai atstatys. Šnerkštė, knerkė ir kyrė́jo. Pradėjo man tas sunkus darbas baisiai kyrėti. <br/><b>apkyrė́ti, </b>apkỹri (àpkyri), -ė́jo. <span class="explanation">nusibosti: </span> </span> </span> Apkyra maniui sėdėti, t. y. nubosta. Àpkyra numie besant. Dainiuo [ja], pakartodamas vien tą patį, ir šoka, kol àpkyra. Apkyrė́jo besėdėti vieno [je] vieto [je]. Ar neapkyra kiauras dienas knygas skaityti? Ta karvutė anims apkyrėjo, ir senelis išvedė ją mainyti. Meškai apkyrėjo klausyti lakštingalos. <br/><b>atkyrė́ti</b>. <span class="explanation">atbosti: </span> Atkyrė́jo man su juomi lermuotis, t. y. atsigandėjo, atbodo. Atkyrėjus [be darbo], styrino į mišką uogauti. <br/><b>įkyrė́ti</b>, įkỹri (į̃kyri, įkir̃sta), -ė́jo (įkỹro). <span class="explanation">įgristi, nusibosti: </span> Jau kad įkyrėjo po svetimus žmones trankytis, tai įkyrėjo. Andrius gyveno su vokiete tėvo namuose, vis labiau įkyrėdamas. Įkyrėjai kaip blusa patamsyje. Įkyrėjo pilką žemę knisti arklu. Aš jam, uošviui, bjauriai įkyrė́jau, t. y. įsipriklijau. Ar tau neį̃kyra ans savo plepalais? Kad būtų taip gerbiamas buvęs, argi būtų galėjęs taip visiems įkyrėti. Katės kartą baisiai įkyrėjo pelėms. Ir teip kitiems įkyrėjo, jog tie nebnorėjo su juomi nė byloti. Tas man įkyrėjo. Įkir̃sta kožną dieną vis to paties klausyties. Sunkus darbas jau įkyrėjo. Tie prašinėjimai įkyrėjo lig gyvo kaulo. Taip įkyrėjo, kad vos bepaneša. Musės įkyri ne didumu, bet daugumu. Įsikyrė́jo pernai man tie mokiniai – šiemet nebelaikau jų nė vieno. Įsikyrė́jo man tas ginčas. Nelįsk, dar labiau įsikyrė́si! <br/><b>nukyrė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">nuspausti, nuvarginti: </span> Sijonas strėnas nukyrė́jo. <br/>2. <span class="explanation">nusibosti: </span> </span> </span> Nusìkyra trobo [je]. Piemeniu nusikyrėjo, ir išejo kitur. <br/><b>pakyrė́ti</b>. <span class="explanation">nusibosti: </span> </span> </span> Ne vien seniams, bet ir vaikams pakyrėjo tokia žiema be galo, be krašto. Ar tau nepakyri toks sunkus vaikas nešioti? Ilga liga pakyra visiems. Jau gana tos žąsys pakyrė́jo. Anam arbata yra pakyrė́jusi. Jau mun pakyrėjo bestoviant. Tupėti antelei čia labai pakyrėjo. Baisiai pakyrė́jo: vis bulbynė ir bulbynė. Esi pakyrė́tas (pakyrė́jęs), kad tavęs tėvai nebemyla. Kad nepasikyrėtų, galėtų aną priimti. <br/><b>pérkyrėti</b>. <span class="explanation">per daug įkyrėti, labai įkyrint paėsti širdį: </span> Tas prakyra párkyrėjo man ne tik širdį, bet kraujį, t. y. parėdė.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.