latū́žioti, -ioja, -iojo. latožioti 1: Ištukęs su drūktais rietais latū́žioja, t. y. rūtuoja, eina. Ans latū́žio [ja] kaip gaidys.
aplatū́žioti. Ubagė aplatū́žiojo kojas, t. y. apavė nedailiai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.