aplūžti

lū́žti, -ta, -o.

1. nuo lenkimo, spaudimo, smūgio trūkti į dalis: Medis valkus, kurs nelū́žta. Karklas ir siūbuodamas nelūžta, o ąžuolas ir tiesiai stovėdamas [lūžta]. Lū́žta kaip cukrus šiaudai – taip išdžiūvo. Stirnos lūžta plaukai. Kai grūdas lū́žta (sudžiūvęs), jau laikas pjaut. Meška kaip suspaudė, pradėjo kaulai lū́žt vilku [i]. Bangos ritosi viena po kitos, lūžo ir tiško, atsimušusios į smėlėtą krantą. Negiliame vandenyje gulėjo didžiulis, rausvas kevalas, aplink jį lūžo baltomis, švelniomis bangomis žvilganti jūra. Ne tas medis lūžta, kurs girgžda. Braškantysis braška, tyliantysis lūžta. Senas braška, jaunas lūžta. Kad [a] nors ta žagrė luš.

2. eižėti, plyšti: Aš bėgu per lūžtantį ledą į jo. vestuves. O katinas atsako: „Dangus griūv', žemė lūžt'“. Dangus ir žemė … lūžt ir griūt pradės.

3. nusilaužti: Buvau lūžęs tą koją. O gal vaikas užsilipo ant stalo, nukrito, lūžo sprandelį ir jau nebegyvas. Ranką buvau lū́žęs, nebeprigniaužiu. Jis koją lūžtąs. Jau tūkstančiai nupuolę ir sprandą lūžę.

4. staiga keisti kryptį. Baltas šviesos spindulys lūždamas dar ir skaidosi spalvotais spinduliais. Įvairaus ilgio bangos atmosferoje lūžta nevienodai. | Negalima buvo sekti jo minties, kuri lėkė ir lūžo kaip žaibas.

5. sklisti su pertrūkiais. Sprogstančioji, arba lū́žtančioji (laužtinė), priegaidė. Kalbėjo kažkokiu nuolat lūžtančiu balsu.

6. pasidaryti netinkamam, griūti, irti: Ai lūžo lūžo, važelis palūžo. Lū́žta tavo nameliai. Nuo bėgių virto traukiniai, ir degė, lūžo tiltai.

7. silpti, linkti: Nešk visur su savim [Kaziuką],
tampykis, o čia ir taip kojos iš nuovargio, nuo darbų lūžta. Aš lū́žau (linkau prie žemės) visas iš silpnumo, iš troškumo. Tamsta, anot to, kalnams užgriuvus nelūžai, upėms užtvinus išstovėjai. Tie jauni lū́žta labai (nepatvarūs) . mirti: Tai puraglys, rodos, jau kap lukštas, o dar palauk, kol anas lùš.

8. būti perkrautam, perpildytam kuo: Krautuvės lūžo dirbiniais, atgabentais iš visų pasaulio kraštų. Derlius juk nepaprastai gausus, laukai lūžte lūžta javų. Nuo visokių gėralų stalai lūžo. O aukštam svirnely tavo skrynios nelūžta plonų drobių ritimėliais. Medžių šakos obuoliais lūžta. Pagrįžo į Lietuvos buveinę, kuri tuo laiku lūžo gėrybėmis ir žibėjo auksu, sidabru. Grūdų dabar lū́žta turgus (labai daug) . Baisybė grybų, lūžta miškas! Pernai žmonių laukai lū́žo (buvo didelis derlius) . Ant kalnelio vaiskas lūžta (daug kariuomenės stovi) . Net kelias lūžta nuo daugumos svietelio. Lūžta darželis nuo žolynėlių, nuo žalių rūtų ir lelijėlių. Jūsų galva lūžta nuo minčių. Kad ir pūsta, ale ir savo lūžta.
lẽdas lū́žta vyksta persilaužimas, keičiasi į gera: Ir taip palaipsniui ledas lūžo, pajudėjo.
liežùvis lū́žta sunku ištarti: Sunkiausia padavėjui ištarti „r“, tiesiog lūžta liežuvis.
lū́žti plýšti (trū́kti) kad ir kas būtų, būtinai: Nors čia luš pliš, bet atvažiuok. Jeigu Bušė ko nors užsigeidžia, ji lūžt trūkst turi gauti. Ar lūžta, ar trūksta – važiuok, ir gana.
širdìs lū́žta. Jų ronos man didei skausti, jų dėl mano širdis lūžta.
aplū́žti.

1. truputį apgriūti, apirti, apsidėvėti: Į šaltinį įstatytas bosas be dugno, aplūžusiais šulais. Prie tėvo nebuvo trobos aplū́žę. Kurpės štai, Egluže, sudėvėki jas! O kai bus aplūžę, gausi vėl naujas.

2. būti prislėgtam ko griūvančio, lūžtančio: Kad įeitum jau jo gryčion, galėtum aplūžti. Nuvažiavo apžiūrėti – net širdelė plyšta, baisu eiti jo grytelėn, ka tik neaplūžtų.

3. įlūžti: Kad griuvau, tai sakiau, kad apluš ledas – gaigalą padariau.

4. būti apleistam, apdriskusiam: Mama be rankų, vaikai aplū́žę, apdriskę, nėr kam aptaisyt.
atlū́žti. lūžtant atsiskirti: [Tabako] lapas lengvai nuo stiebo atlūžta. Aš kap stuktelsiu, tai ir atluš stalas. Iš kraštų jis. buvo apkrautas storomis knygomis, atlūžusiais aptaisų kampais. Nuo tautos kamieno atlūžęs.
įlū́žti.

1. sueižėti, suskilti vienoje vietoje: Ledas įlūžo. Žemės įlūžtamieji drebėjimai ištinka tada, kai anglių ar druskų kasyklų, taip pat ir grotų bei urvų lubos įlūžta ir krinta žemyn.

2. lūžus, perskilus įkristi: Mes įlū́žom, ledu važiuodami. Kai ėjau per lieptą, ir įlūžau. Mat mažas Antaniukas čiuožinėdamas buvo įlūžęs ir palindęs po ledu. Išgąstis apėmė visus, ir jie neėjo įlūžusiuosius gelbėti, bet šaukdami prie krašto bėgo.

3. truputį įskilti: Mano kucinas įlū́žęs, o tavo iltinis dantis įlū́žo. Nuo didelio sutrenkimo blauzdikaulis įlū́žo.
išlū́žti

1. lūžus atskilti, atsidalyti, ištrūkti: Dantys jam išlū́žo (išlūžėjo). Netrauksiu danties, kol neišlūš. Tas išlūžusiasis dantis. pradėjo klibuoti. Nekelk priš tėvą rankos – ranka išlūš iš peties.

2. išsilaužti: Katinukas, nuo kartelės šokdamas, kojeles išlūžo. Aš paskutinį dantį išlū́žau. Kad tu išlūžtum kojas, rankeles. Lėkdamas nuo arklio, išsilū́žau koją.

3. sueižėti, suskilti: Ledas jūroje visai išlūžo ir išplaukė.

4. išvirsti, išsivartalioti: Užejo audra baisi – išlū́žo miškas. išmirti: Jų visi vyrai pačiam jaunume išlūžo. Jie visi jauni išlū́žo.
nulū́žti

1. lūžtant persidalyti; nuskilti: Ta kojelė triokšt ir nulūžo. Strėnos, rodos, nulùš – nė apsiverst galiu, nė pasilenkt (labai skauda) . | Nulūžęs medis. Grukšt nulūžo dantis. Matėsi malūnas nulūžusiais sparnais.

2. nusilaužti: Jis buvęs koją nulūžęs. Per mašinuotę krito žmogus nuo giristų ir nulū́žo koją.

3. užtirpti, pavargti: Nusibosta sėdėti: sėdi sėdi, net pakinkliai nulūžta.

4. apirti, apgriūti: Ano arkleliai nuo vėjo papučiami, vežimas nulūžęs.

5. nuvirsti nusilpus: Girdėm svečius, kol nulūžo.
ragaĩ nulū̃š. dings užsispyrimas, išdidumas.
palū́žti.

1. truputį įlūžti: Kur obelėlė buvo palūžus, tai dabar toj vietoj storiau. Palūžusios nendrės nedalauš, o rūkstančio lino neužgesys. Ereliui palūžo sparnas. Medis pavirto, koja palū́žo. Atsisėdau ant palūžusio beržo kamieno. Ma šienelį begrėbiant, ir palūžo grėblelis. Žvakelė užgeso, plunksnelė palū́žo, nėr kam perskaityti tamsios nakties rašto. Vienam trūkiui tuščiais anglių vežimais prieš kalną važiuojant, palūžo mašinos plieninio rato dantys. Štai sušvietė gelmėj palūžęs spindulys, – pasibaigė diena, su saule gesdama.

2. suskilti, sueižėti: Anos. ne supuvo, ale palū́žo. Palūžo ledas, o tu neprigėrei, apisiautė tave ugnis, o tu nesudegei.

3. susilaužyti, nusilaužti: O kiti rankas ir kojas buvo palū́žę. Ir palūžo žirgas koją, bernelis rankelę. O ir iškrito voras iš ąžuolo ir palūžo sparnelį. Puolė jis atbulais nuog krėslo pas vartus ir palūžo (nutrūko) kaklą (sprandą) ir numirė. Kad tu koją palūžtumbei.

4. morališkai ir fiziškai nusilpti, sugniužti: Vacius jaučiasi baisiai prislėgtas ir palūžęs – nusiminimas jo neaprėpiamas. Tėvas staiga išsyk palūžo, ir blizgančios jo akys užgeso. Nikodemo balsas palūžęs ir prislėgtas. Kad nebūč krenkių turėjus, nebūt širdis palū́žus.

5. mirti: Juozeli! jaučiu, kad, neilgai trukus, palūšiu. Ką tu veiksi, vienas likęs? Palūžo vyras kai ąžuolas. Senas braška, jaunas ir palūžta.
parlū́žti. visai nulūžti.
pérlūžti

1. pusiau pasidalyti, pertrūkti: Párlūžo pusiau vežėčios.

2. persilaužti: Lokys nugarkaulį perlūžo.
pralū́žti

1. įlūžti: Jis ant ledo pralū́žęs.

2. pralaužti: Gilija ištvino, pralūždama krantų pylimus.
prilū́žti. daugeliui nulūžti: Po tokios vėtros daug medžių bus prilū́žę.
sulū́žti

1. lūžtant persidalyti, pertrūkti, suskilti: Medžių sulū́žusių baisios ten lūžtys. Lankoj šieną begrėbiant, grėblio kotas sulūžo.

2. sueižėjus įkristi: Neik, sulū́ši.

3. susilaužyti, nusilaužti: Žmogus koją sulū́žo. Vilkas, lįsdamas iš pakrosnio, šonkaulius sulūžo.

4. sugriūti, suirti: Sulū́žo tekinis. Taip galvojo Povilas, sėdėdamas naktį ant seno ir sulūžusio suolelio. Silpnas ir tiltelis – kažin, ar nesuluš. sugesti: Garlaivys sulū́žo po Seredžium.

5. pasidaryti paliegusiam, nerangiam, žioplam, nusilpti: Motina atidavė ją už sulūžusio senio. Jūs galite mane pasenusį ir sulūžusį pribaigti. Nors jaunas, bet taip sulūžęs, kaip paskutinių metų senis. Eina sustirę, sulūžę. Tas naujokas labai sulūžęs: nemoka nei žmoniškai pasisukti.
nė sulū́žusio skatìko visai niekam: Darbas jo nevertas nė sulūžusio skatiko.
užlū́žti.

1. įlūžti, įgriūti: Slobas dangstis ažulū́žta.

2. lūžtant užgriūti ant ko: Tas kryžius buvo papuvęs ir užlūžo jam ant pečių. Tas kai veln [ia] s ant piningų užlūžęs (labai šykštus) . būti užverstam ko griūvančio, lūžtančio: Būtų to [je] trobikė [je] užlū́žęs, jei kolūkis nebūtų padėjęs.

3. suskilus įkristi: Bet pareidamys su daugybe imtinių ant Nemuno užlūžo.

4. užlinkti, užsilenkti: Skubiai nubėgo išilgai jos palei mūrus, nuolat užlūžtančius aštriu kampu. | Galva dar labiau užlūžo atgal, net plaukų garbanos siekės su marškinių apykakle.

5. ne visai nulūžti, įlūžti: Baravykas pakėlė trumpą, storą, juodu užlūžusiu nagu pirštą ir pagrasė vaikui. Karvės nagai užlūžo, reikės eiti apipjaustyti. Karvės naga užlūžo.

6. įėjus į ką, susidūrus pakeisti kryptį: Elektromagnetinės bangos, kurios sklinda kryptimis, nelygiagretėmis žemės paviršiui, pasiekusios Haevisido sluoksnį, atsimuša nuo jo arba užlūžta jame ir sklinda toliau aplink žemės rutulį.

7. įsmigus nulūžti viduje: Užlū́žo yla. Įlindo rakštis ir užlū́žo. Bekalant [grėblio dantis] ėmė ir užlū́žo. Užlū́žau antrims metams tarnauti čia pat. Tomui vėl kažkas užlūžo krūtinėje. Vakarykščios dienos įvykiai užlūžo mano sąmonėj. Gal spira užlūžo, kad nebesikalbi! Arklius uždarė (pagrėbė), tai dabar ir laksto su užlūžusia spira (nerimsta, ieško, kas kaltas) . Tam jau užlūžo kaulas.

8. staiga nutrūkti. Paskutinio posmo nebeskaičiau – balsas užlūžo. Bernas norėjo dar kažką pasakyti, bet žodžiai užlūžo. Juokas bematant užlūžo moters krūtinėje. Jis norėjo pasirodyti ramus, bet balsas kažkaip užlūžo, ir jis pats nežinia ko susigėdo. Širdis užlūžo, nebegaili. Gailėjau gailėjau, ką padarysi.

9. užpykti: Pasakiau kelis žodžius, tai kad užlū́žo, net tris dienas nė žodžio neištarė.

10. būti perpildytam kuo: Darželis užlū́žęs gėlėm.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>lū́žti, </b>-ta, -o. <br/>1. <span class="explanation">nuo lenkimo, spaudimo, smūgio trūkti į dalis: </span> Medis valkus, kurs nelū́žta. Karklas ir siūbuodamas nelūžta, o ąžuolas ir tiesiai stovėdamas [lūžta]. Lū́žta kaip cukrus šiaudai – taip išdžiūvo. Stirnos lūžta plaukai. Kai grūdas lū́žta <span class="explanation"> (sudžiūvęs), </span> jau laikas pjaut. Meška kaip suspaudė, pradėjo kaulai lū́žt vilku [i]. Bangos ritosi viena po kitos, lūžo ir tiško, atsimušusios į smėlėtą krantą. Negiliame vandenyje gulėjo didžiulis, rausvas kevalas, aplink jį lūžo baltomis, švelniomis bangomis žvilganti jūra. Ne tas medis lūžta, kurs girgžda. Braškantysis braška, tyliantysis lūžta. Senas braška, jaunas lūžta. Kad [a] nors ta žagrė luš. <br/>2. <span class="explanation">eižėti, plyšti: </span> Aš bėgu per lūžtantį ledą į jo. vestuves. O katinas atsako: „Dangus griūv', žemė lūžt'“. Dangus ir žemė … lūžt ir griūt pradės. <br/>3. <span class="explanation">nusilaužti: </span> </span> Buvau lūžęs tą koją. O gal vaikas užsilipo ant stalo, nukrito, lūžo sprandelį ir jau nebegyvas. Ranką buvau lū́žęs, nebeprigniaužiu. Jis koją lūžtąs. Jau tūkstančiai nupuolę ir sprandą lūžę. <br/>4. <span class="explanation">staiga keisti kryptį</span>. Baltas šviesos spindulys lūždamas dar ir skaidosi spalvotais spinduliais. Įvairaus ilgio bangos atmosferoje lūžta nevienodai. | Negalima buvo sekti jo minties, kuri lėkė ir lūžo kaip žaibas. <br/>5. <span class="explanation">sklisti su pertrūkiais</span>. Sprogstančioji, arba lū́žtančioji (laužtinė), priegaidė. Kalbėjo kažkokiu nuolat lūžtančiu balsu. <br/>6. <span class="explanation">pasidaryti netinkamam, griūti, irti: </span> Ai lūžo lūžo, važelis palūžo. Lū́žta tavo nameliai. Nuo bėgių virto traukiniai, ir degė, lūžo tiltai. <br/>7. <span class="explanation">silpti, linkti: </span> Nešk visur su savim [Kaziuką], tampykis, o čia ir taip kojos iš nuovargio, nuo darbų lūžta. Aš lū́žau <span class="explanation"> (linkau prie žemės) </span> visas iš silpnumo, iš troškumo. Tamsta, anot to, kalnams užgriuvus nelūžai, upėms užtvinus išstovėjai. Tie jauni lū́žta labai <span class="explanation"> (nepatvarūs) </span>. <span class="explanation">mirti: </span> </span> Tai puraglys, rodos, jau kap lukštas, o dar palauk, kol anas lùš. <br/>8. <span class="explanation">būti perkrautam, perpildytam kuo: </span> Krautuvės lūžo dirbiniais, atgabentais iš visų pasaulio kraštų. Derlius juk nepaprastai gausus, laukai lūžte lūžta javų. Nuo visokių gėralų stalai lūžo. O aukštam svirnely tavo skrynios nelūžta plonų drobių ritimėliais. Medžių šakos obuoliais lūžta. Pagrįžo į Lietuvos buveinę, kuri tuo laiku lūžo gėrybėmis ir žibėjo auksu, sidabru. Grūdų dabar lū́žta turgus <span class="explanation"> (labai daug) </span>. Baisybė grybų, lūžta miškas! Pernai žmonių laukai lū́žo <span class="explanation"> (buvo didelis derlius) </span>. Ant kalnelio vaiskas lūžta <span class="explanation"> (daug kariuomenės stovi) </span>. Net kelias lūžta nuo daugumos svietelio. Lūžta darželis nuo žolynėlių, nuo žalių rūtų ir lelijėlių. Jūsų galva lūžta nuo minčių. Kad ir pūsta, ale ir savo lūžta. <br/><b> lẽdas lū́žta</b> <span class="explanation">vyksta persilaužimas, keičiasi į gera: </span> Ir taip palaipsniui ledas lūžo, pajudėjo. <br/><b>liežùvis lū́žta</b> <span class="explanation">sunku ištarti: </span> Sunkiausia padavėjui ištarti „r“, tiesiog lūžta liežuvis. <br/><b>lū́žti plýšti (trū́kti) </b> <span class="explanation">kad ir kas būtų, būtinai: </span> Nors čia luš pliš, bet atvažiuok. Jeigu Bušė ko nors užsigeidžia, ji lūžt trūkst turi gauti. Ar lūžta, ar trūksta – važiuok, ir gana. <br/><b>širdìs lū́žta</b>. Jų ronos man didei skausti, jų dėl mano širdis lūžta. <br/><b>aplū́žti</b>. <br/>1. <span class="explanation">truputį apgriūti, apirti, apsidėvėti: </span> Į šaltinį įstatytas bosas be dugno, aplūžusiais šulais. Prie tėvo nebuvo trobos aplū́žę. Kurpės štai, Egluže, sudėvėki jas! O kai bus aplūžę, gausi vėl naujas. <br/>2. <span class="explanation">būti prislėgtam ko griūvančio, lūžtančio: </span> Kad įeitum jau jo gryčion, galėtum aplūžti. Nuvažiavo apžiūrėti – net širdelė plyšta, baisu eiti jo grytelėn, ka tik neaplūžtų. <br/>3. <span class="explanation">įlūžti: </span> </span> Kad griuvau, tai sakiau, kad apluš ledas – gaigalą padariau. <br/>4. <span class="explanation">būti apleistam, apdriskusiam: </span> Mama be rankų, vaikai aplū́žę, apdriskę, nėr kam aptaisyt. <br/><b>atlū́žti</b>. <span class="explanation">lūžtant atsiskirti: </span> [Tabako] lapas lengvai nuo stiebo atlūžta. Aš kap stuktelsiu, tai ir atluš stalas. Iš kraštų jis. buvo apkrautas storomis knygomis, atlūžusiais aptaisų kampais. Nuo tautos kamieno atlūžęs. <br/><b>įlū́žti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sueižėti, suskilti vienoje vietoje: </span> Ledas įlūžo. Žemės įlūžtamieji drebėjimai ištinka tada, kai anglių ar druskų kasyklų, taip pat ir grotų bei urvų lubos įlūžta ir krinta žemyn. <br/>2. <span class="explanation">lūžus, perskilus įkristi: </span> Mes įlū́žom, ledu važiuodami. Kai ėjau per lieptą, ir įlūžau. Mat mažas Antaniukas čiuožinėdamas buvo įlūžęs ir palindęs po ledu. Išgąstis apėmė visus, ir jie neėjo įlūžusiuosius gelbėti, bet šaukdami prie krašto bėgo. <br/>3. <span class="explanation">truputį įskilti: </span> Mano kucinas įlū́žęs, o tavo iltinis dantis įlū́žo. Nuo didelio sutrenkimo blauzdikaulis įlū́žo. <br/><b>išlū́žti</b><br/>1. <span class="explanation">lūžus atskilti, atsidalyti, ištrūkti: </span> Dantys jam išlū́žo (išlūžėjo). Netrauksiu danties, kol neišlūš. Tas išlūžusiasis dantis. pradėjo klibuoti. Nekelk priš tėvą rankos – ranka išlūš iš peties. <br/>2. <span class="explanation">išsilaužti: </span> Katinukas, nuo kartelės šokdamas, kojeles išlūžo. Aš paskutinį dantį išlū́žau. Kad tu išlūžtum kojas, rankeles. Lėkdamas nuo arklio, išsilū́žau koją. <br/>3. <span class="explanation">sueižėti, suskilti: </span> Ledas jūroje visai išlūžo ir išplaukė. <br/>4. <span class="explanation">išvirsti, išsivartalioti: </span> Užejo audra baisi – išlū́žo miškas. <span class="explanation">išmirti: </span> Jų visi vyrai pačiam jaunume išlūžo. Jie visi jauni išlū́žo. <br/><b>nulū́žti</b><br/>1. <span class="explanation">lūžtant persidalyti; nuskilti: </span> Ta kojelė triokšt ir nulūžo. Strėnos, rodos, nulùš – nė apsiverst galiu, nė pasilenkt <span class="explanation"> (labai skauda) </span>. | Nulūžęs medis. Grukšt nulūžo dantis. Matėsi malūnas nulūžusiais sparnais. <br/>2. <span class="explanation">nusilaužti: </span> </span> Jis buvęs koją nulūžęs. Per mašinuotę krito žmogus nuo giristų ir nulū́žo koją. <br/>3. <span class="explanation">užtirpti, pavargti: </span> Nusibosta sėdėti: sėdi sėdi, net pakinkliai nulūžta. <br/>4. <span class="explanation">apirti, apgriūti: </span> Ano arkleliai nuo vėjo papučiami, vežimas nulūžęs. <br/>5. <span class="explanation">nuvirsti nusilpus: </span> Girdėm svečius, kol nulūžo. <br/><b> ragaĩ nulū̃š</b>. <span class="explanation">dings užsispyrimas, išdidumas. </span> <br/><b>palū́žti</b>. <br/>1. <span class="explanation">truputį įlūžti: </span> Kur obelėlė buvo palūžus, tai dabar toj vietoj storiau. Palūžusios nendrės nedalauš, o rūkstančio lino neužgesys. Ereliui palūžo sparnas. Medis pavirto, koja palū́žo. Atsisėdau ant palūžusio beržo kamieno. Ma šienelį begrėbiant, ir palūžo grėblelis. Žvakelė užgeso, plunksnelė palū́žo, nėr kam perskaityti tamsios nakties rašto. Vienam trūkiui tuščiais anglių vežimais prieš kalną važiuojant, palūžo mašinos plieninio rato dantys. Štai sušvietė gelmėj palūžęs spindulys, – pasibaigė diena, su saule gesdama. <br/>2. <span class="explanation">suskilti, sueižėti: </span> Anos. ne supuvo, ale palū́žo. Palūžo ledas, o tu neprigėrei, apisiautė tave ugnis, o tu nesudegei. <br/>3. <span class="explanation">susilaužyti, nusilaužti: </span> </span> O kiti rankas ir kojas buvo palū́žę. Ir palūžo žirgas koją, bernelis rankelę. O ir iškrito voras iš ąžuolo ir palūžo sparnelį. Puolė jis atbulais nuog krėslo pas vartus ir palūžo (nutrūko) kaklą (sprandą) ir numirė. Kad tu koją palūžtumbei. <br/>4. <span class="explanation">morališkai ir fiziškai nusilpti, sugniužti: </span> Vacius jaučiasi baisiai prislėgtas ir palūžęs – nusiminimas jo neaprėpiamas. Tėvas staiga išsyk palūžo, ir blizgančios jo akys užgeso. Nikodemo balsas palūžęs ir prislėgtas. Kad nebūč krenkių turėjus, nebūt širdis palū́žus. <br/>5. <span class="explanation">mirti: </span> </span> Juozeli! jaučiu, kad, neilgai trukus, palūšiu. Ką tu veiksi, vienas likęs? Palūžo vyras kai ąžuolas. Senas braška, jaunas ir palūžta. <br/><b>parlū́žti</b>. <span class="explanation">visai nulūžti. </span> <br/><b>pérlūžti</b><br/>1. <span class="explanation">pusiau pasidalyti, pertrūkti: </span> Párlūžo pusiau vežėčios. <br/>2. <span class="explanation">persilaužti: </span> Lokys nugarkaulį perlūžo. <br/><b>pralū́žti</b><br/>1. <span class="explanation">įlūžti: </span> </span> Jis ant ledo pralū́žęs. <br/>2. <span class="explanation">pralaužti: </span> Gilija ištvino, pralūždama krantų pylimus. <br/><b>prilū́žti</b>. <span class="explanation">daugeliui nulūžti: </span> Po tokios vėtros daug medžių bus prilū́žę. <br/><b>sulū́žti</b><br/>1. <span class="explanation">lūžtant persidalyti, pertrūkti, suskilti: </span> Medžių sulū́žusių baisios ten lūžtys. Lankoj šieną begrėbiant, grėblio kotas sulūžo. <br/>2. <span class="explanation">sueižėjus įkristi: </span> Neik, sulū́ši. <br/>3. <span class="explanation">susilaužyti, nusilaužti: </span> </span> Žmogus koją sulū́žo. Vilkas, lįsdamas iš pakrosnio, šonkaulius sulūžo. <br/>4. <span class="explanation">sugriūti, suirti: </span> Sulū́žo tekinis. Taip galvojo Povilas, sėdėdamas naktį ant seno ir sulūžusio suolelio. Silpnas ir tiltelis – kažin, ar nesuluš. <span class="explanation">sugesti: </span> Garlaivys sulū́žo po Seredžium. <br/>5. <span class="explanation">pasidaryti paliegusiam, nerangiam, žioplam, nusilpti: </span> Motina atidavė ją už sulūžusio senio. Jūs galite mane pasenusį ir sulūžusį pribaigti. Nors jaunas, bet taip sulūžęs, kaip paskutinių metų senis. Eina sustirę, sulūžę. Tas naujokas labai sulūžęs: nemoka nei žmoniškai pasisukti. <br/><b> nė sulū́žusio skatìko</b> <span class="explanation">visai niekam: </span> Darbas jo nevertas nė sulūžusio skatiko. <br/><b>užlū́žti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įlūžti, įgriūti: </span> Slobas dangstis ažulū́žta. <br/>2. <span class="explanation">lūžtant užgriūti ant ko: </span> Tas kryžius buvo papuvęs ir užlūžo jam ant pečių. Tas kai veln [ia] s ant piningų užlūžęs <span class="explanation"> (labai šykštus) </span>. <span class="explanation">būti užverstam ko griūvančio, lūžtančio: </span> Būtų to [je] trobikė [je] užlū́žęs, jei kolūkis nebūtų padėjęs. <br/>3. <span class="explanation">suskilus įkristi: </span> Bet pareidamys su daugybe imtinių ant Nemuno užlūžo. <br/>4. <span class="explanation">užlinkti, užsilenkti: </span> Skubiai nubėgo išilgai jos palei mūrus, nuolat užlūžtančius aštriu kampu. | Galva dar labiau užlūžo atgal, net plaukų garbanos siekės su marškinių apykakle. <br/>5. <span class="explanation">ne visai nulūžti, įlūžti: </span> Baravykas pakėlė trumpą, storą, juodu užlūžusiu nagu pirštą ir pagrasė vaikui. Karvės nagai užlūžo, reikės eiti apipjaustyti. Karvės naga užlūžo. <br/>6. <span class="explanation">įėjus į ką, susidūrus pakeisti kryptį: </span> Elektromagnetinės bangos, kurios sklinda kryptimis, nelygiagretėmis žemės paviršiui, pasiekusios Haevisido sluoksnį, atsimuša nuo jo arba užlūžta jame ir sklinda toliau aplink žemės rutulį. <br/>7. <span class="explanation">įsmigus nulūžti viduje: </span> Užlū́žo yla. Įlindo rakštis ir užlū́žo. Bekalant [grėblio dantis] ėmė ir užlū́žo. Užlū́žau antrims metams tarnauti čia pat. Tomui vėl kažkas užlūžo krūtinėje. Vakarykščios dienos įvykiai užlūžo mano sąmonėj. Gal spira užlūžo, kad nebesikalbi! Arklius uždarė <span class="explanation"> (pagrėbė), </span> tai dabar ir laksto su užlūžusia spira <span class="explanation"> (nerimsta, ieško, kas kaltas) </span>. Tam jau užlūžo kaulas. <br/>8. <span class="explanation">staiga nutrūkti</span>. Paskutinio posmo nebeskaičiau – balsas užlūžo. Bernas norėjo dar kažką pasakyti, bet žodžiai užlūžo. Juokas bematant užlūžo moters krūtinėje. Jis norėjo pasirodyti ramus, bet balsas kažkaip užlūžo, ir jis pats nežinia ko susigėdo. Širdis užlūžo, nebegaili. Gailėjau gailėjau, ką padarysi. <br/>9. <span class="explanation">užpykti: </span> Pasakiau kelis žodžius, tai kad užlū́žo, net tris dienas nė žodžio neištarė. <br/>10. <span class="explanation">būti perpildytam kuo: </span> Darželis užlū́žęs gėlėm.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.