mar̃kti, -sta, -o. margti 1: Mar̃kte apmarko, t. y. lyg voratinkliai pasidarė, bežiūrint darbo, nuo pavargimo. O nuo dūmų akys marksta.
apmar̃kti. apmargti 1: Man akys apmar̃ko. Akys apmarksta nuo sniego. Taip skaistų šviesumą šviečia [saulė],
kad ir akys apmarksta. aptemti. Akys jų apmarkusios buvo, idant jo nepažintų. Teikis apšviest … tas apmarkusias netikėjimu ir grieku akis mūsų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.