apmausti
maũsti, maũdžia, maũdė
1. nesmarkiai, bet ištisai, nenustojant skaudėti, skauduliuoti, svembti: Dantys maũdžia. Nuo pat ryto maũdžia dantį, kad tik nepradėtų gelt. Neskauda, bet maũdžia [dantis]. Galvą man po truputį maũdžia ir maũdžia. Ar tau žandą labai maũdžia? Pilvą maũdžia maũdžia, kažin ar pradės skaudėti, ar nustos. Kai pavargstu, visus sąnarius maũdžia. Nežinau, kas pasidarė – antra diena paširdžius maũdžia. Man po krūtine maũdžia ir maũdžia, reiks eit an daktarą. Prieš oro permainą man kaulus maũdžia. Jam tąsyk ir strėnos skauda, ir rankos maudžia, ir dantį gelia. | Nebepavalgė nei pietų: taip jam maudė širdį (buvo neramu), lyg nujaučiant ką bloga. teikti skausmą, neramumą: Nejučiomis stebi Katrė tėvą, ir vis didesnė nerimastis maudžia jai širdį. Visą dieną šitas sapnas lyg kokia rakštis maudė jo širdy. Paskui jis pajunta maudžiantį ilgesį – gimtojo kaimo, tėviškės. Krūtinę jai slegia nerimas, o galvoje maudžia įkyri mintis.
2. ilgėtis, liūdėti, geisti ko nors: Karvė veršio maudžia. Nutrauktas veršis karvės maũda, nė gerti nenora. Pirkta karvė ilgai maũda, negreit įpranta naujoj vietoj. Kad jos Cibutė, toji ožkelė, nemaustų miško, ryžos labai ją mylėti. Kumelikė vis maũda ir maũda savo numų. Vaikas namiškių maudė. Maũda savo tėviškės. Kai vaiką išleidau, tai jis dideliai maũdė numų. Vaikelis nujunkytas (atjunkytas) motinėlės maũdė. Kartais nė nežinau, ko mano širdis maũdžia. Širdis maũdžia nueiti prie motynos pasimatyti. Gyvolis, vienas paliktas namie, maũdžia prie kitų. Vyras maũdžia, kaip netenka pačios. Ko dabar maudì kaip karvė veršio? | Maũdžia širdis mano pieno, t. y. nori. Vištos maũdžia grūdų. Jis kadai namon maũdžiasi (rengiasi, nori eiti) .
3. neduoti ramybės, kvaršinti, ilgai prašyti: Bobos maũdžia, kad daržą ilgai nesuariau. Jis vis maũdė parduot karvę. Jis mane maũdžia ir maũdžia, kad skripką nupirkčia. Lig soties mano prierzintas, maustas, kvaršintas, jis stengdavosi padaryti rūstų veidą.
4. nerimti, neturėti ramybės: Maudžia, kaip dantį geliamas. Maudžia ir maudžia, kai dančio geliamas – niekur nesitver.
apmaũsti, apmaũdžia (àpmaudžia), àpmaudė. trukdyti, kliudyti, apmaudą kelti; įkyrėti, įgristi: Apmaũdžia bet koks daiktas (įgrysta, atgrysta). Tvirti miršta, o aš gyvas lavonas turiu apmausti ir užankšti kitiems. Žinoma, vaikai turi prisisiausti ir prisilaigyti lig soties, bet tegu jie tai daro tokiu laiku ir tokioje vietoje, kad per daug neapmaustų tėvų. Ar aš tau, berneli, neapmaudžiau? Bėk iš po kojų – tu čia ne padedi, o tik apmaudi! Ko tu kliudaĩ, ko tu čia apmaudì man, ko lendi į akis?. Dovanokit, kad apsìmaudėm. Nepykit, kad apsìmaudžiau jum šitiek.
atsimaũsti, atsimaũdžia, atsìmaudė mausti iki valios, iki įgrisimo: Nugi jau ir atsìmaudė man tas dantis – maudė bent tris savaites!
išmaũsti, išmaũdžia, ìšmaudė. prasopėti, praskaudėti kurį laiką: Pusę naktelės dantį ìšmaudė.
numaũsti, numaũdžia, nùmaudė. nustoti ilgėtis, apsiprasti, nurimti: Karvė vis nerimo, maudė numų, kol kada nùmaudė. Vaikas numaudė tėvo, t. y. liovės gailėti, nusigailėjo.
pamaũsti, pamaũdžia, pàmaudė. kurį laiką mausti, paskaudėti: Pamaudė pamaudė dantį ir nustojo. Pamaũdžia kiek, o sopės didelės tai nėr.
pérmausti. nustoti, liautis mausti, ilgėtis: Karvė greit parmaudė veršio. Ana pármaus, t. y. nustos ilgėtis.
užmaũsti, užmaũdžia (ùžmaudžia), ùžmaudė. įkyrėti, kliūti, užankšti: Tas vaikas visiem užmaũdžia. Nemušk katę, ką ji tau užmaudžia! Aš jam nieko neužmaudžiù, už ką jis mane vys. Ko neatimi puodo? – O ką, ar jis tau ùžmaudžia?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.