menkė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. darytis mažiau, mažėti: Mūsų sutaupyti piningai jau smarkiai menkė́ [ja].
2. liesėti: Má [n] davė vaistų, kad aš menkė̃čia.
3. prastėti, silpnėti: Į senatvę visų sveikata menkė́ja.
apmenkė́ti. šiek tiek susilpnėti, apsilpti: Tautos gajumas apmenkėja.
numenkė́ti.
1. pasidaryti menkam, mažam: Ponas pavargęs nenoria numenkėti, t. y. mažesnis pasirodyti prieš svietą.
2. suliesėti: Ko dar̃ tu tep numenkė́jai?
3. nusilpti, būti prie mirties. Ligonis visai numenkė́jo, žado jau nebteko.
4. pavargti, nuskursti: Numenkėjusį ūkininkėlį laukan išmesdavo [iš ūkio].
pamenkė́ti.
1. pamažėti.
2. paliesėti: Besirgdamas labai pamenkėjau.
3. kiek pavargti, nuskursti: Ne tikt nepamenkėsi, bet dar greitesniai turtingesniu paliksi.
sumenkė́ti.
1. pasidaryti menkesniam, prastesniam, silpnesniam: Ūkis smuko, gyvuliai sumenkėjo. Jis iš akademijos išstojo dėl sumenkėjusios sveikatos.
2. sutrumpėti, sumažėti: Laikui slenkant, lietuviškų žodžių galūnės sumenkė́jo: ilgieji linksnygaliai pavirto in trumpus.
3. suliesėti, sublogti: Jis taip nelinksmas, taip sumenkėjęs. Mano mergaitė po ligos sumenkėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.