apmėtyti

mė́tyti, -o, -ė. mesti.

1. svaidyti, mėčioti (šalin, žemėn, į ką): Niekas pinigų an kelio nemėto. Akmenimis mėtau, žudau, užmušu. Ei, mė́tė, baidė mane motynėlė raudonais obuolėliais. Kad jau gerai išgerdavo, mėtydavo vienas į kitą raginiais kieliškėliais. Svočia! svočia! skubėkit! – girdėti mėtomi žodžiai. Niekas tavę neujo, blogais žodžiais nemėtė. Užtemęs dangus mėto tankius žaibus. Akmens nemėtyk, šuns nepuolamas. Nemėtyk strypinus pirma šunų, paskui neteksi nei pyragų. Jau mė́teis sniegu? Eime, Juliau, mė́tytis. Vaikai, nesimė́tykit [sniegu, grumstais] – da langus išmušit! mėtant paduoti: Aš mė́tau šiaudų gyvoliams. Nedera imt duonos sūnų ir mė́tyt šunimus.

2. svaidyti, mėčioti aukštyn: Kieta košė – gali mė́tyt. Kad įmanyčiau, savo mergelę paversčiau obuolužiu, mė́tyčiau ant rankužių. | Išbėgus iš tvarto, šikną mėto (šokinėja, laksto, spardosi) telyčia. Savo kietumu ratus aukštyn mėtė žvyruotas vieškelis.

3. dėlioti į vagą (bulves) sodinant: Juozai, eik ir tu padėt mė́tyti bulvių, mergos vienos nespėja. Man geriau arti, negu bulves mė́tyti. Rytoj bulves svadinsma, ateik mė́tyti. Dviejõs gal paspėsma mė́tyt.

4. vis į kitą vietą dėti. Višta visur kiaušinius mė́to.

5. bet kur numesti, leisti niekais eiti, netausoti: Nemė́tykit duonos. Dirbk, kad turėtum duonos, neleisk pinigų, nemėtyk nė šiaudo – ir gyvensi. Nemėtyk trupinių – neturėsi ir marškinių. būti ne vietoje, nesaugomam, nebranginamam; vadalotis: Pagalius suneškit į pašiūrę, kad nesimė́tytų pas tvartą. Da par mañ' mė́tos kultuvai! Tegul Onelė atiduoda Endrei tą jo lagaminėlį. Ko jis ten po kojų mėtosi? Nesirūpink, – juokėsi motyna, – niekur numirėliai nesimėto nelaidoti. būti lengvai įgyjamam, lengvai gaunamam: Tai kad ir tie rubliai nesmėto, darmai niekas neduoda. Manai, kad pagyrimai tai taip ir mėtosi. Ne kiekvienam juos davinėja. Dviračiai nesimėto po kojų – reikia pinigus mokėti. Ir par mum nesmėtė pašaliais lašiniai (per daug jų neturėjome) .

6. blaškyti, svaidyti į šalis: Kelias slidus, mėto mašiną an šonus. Mė́to vėjas varnas [skrendančias]. Mes buvome smarkios audros mėtomi.

7. šokinėti, laigyti: Vakare žuvys ežere tik mėtosi. Šiandien pavidna (turėtų) pagaut daug žuvų, ba labai mė́tosi. Čia mačiau nė šiokią, nė tokią žmogystą, kuri, mėtydamasi prieš debesį, subinę rodė. | Aukštai mėtosi kregždės.

8. judėti į šalis, kraipytis: Šlaunis neleidžia į šalis ratams mė́tytis. blaškytis, neramiai vartytis: Ana mė́tos mė́tos [lovoje]. Ligonis jau mė́tosi, o jie juokais verta. puldinėti į šalis: Jis mėtos kaip padūkęs. Arkliai nebenori toliau eiti, tik mėtosi į šalis, mėgina net atgal vežimą stumti. Lot gali, mėtyties gali, įkąst nieku būdu negali. Mėtos ir mėtos kap šuva raščynoj (duonos maišyme) . Mėtos kap žuvis aplink ledą ir nieko nepadaro.

9. nuolat kaitalioti buvimo vietą, veiksmo kryptį: O kur jūsų Jonas dabar gyvena? – O taip sau mė́tos po svietą, ir gana. Nėr blogiau, kai reik mė́tytis per svetimus. Ko mė́tais iš vietos į vietą, lyg darbo neturi! Nesimė́tyk iš vienos krautuvės į kitą. Jis stojo į darbą dar berniūkščiu, mėtėsi nuo statybos prie statybos. Vėjas mė́tosi. O ugnis mėtosi nuo vienos triobos ant kitos. Skausmai mėtosi po narius, o čia žmonys almesius kela trobo [je]. Ligoniui skausmai mėtosi visame kūne. Ir neturi šaknies savyje, bet yra nei oras mėtąsis.

10. drebinti, krėsti: Ot drebulys jį mėto.

11. tuščiai leisti, netaupyti, švaistyti: Katrie pinigo daug padaro, tai gali ir mė́tyt. Doras lietuvininkas nemėto pinigų už niekniekius. Jis tuščiais pažadais niekuomet nesimėtė.

12. daugelį grūsti, talpinti kur: Juos rūsčiai baudė, mėtė į kalėjimus.

13. vieno po kito netekti pakeičiant naujais: Arklys kai mė́to dantis, tai jis dar jaunas.

14. nuklysti, pasimesti: Kad nesmė́tytų stotkai, piemenai per Užgavėnes, einant gult, surenka visus šaukštus ir samtį ir suriša gaspadoriaus diržu.

15. abejoti, svyruoti: Nu ko tu mė́taisi: negausi geresnio vyro. Nu žinai gi, dar kol kas mė́tosi.

16. berti (spuogais, votimis): Ir mane jauną mėtydavo spaugais. Bais spaugais mė́to vaiką. Jį vočiūkštės mė́to. Pernai vis veidą pampliais mė́tė. Taũ kiauniežiai labai mė́to, gerk mielių!

17. raitytis, lankstytis, mesti gunklas: Sausas medis nesimėto.

18. kur ne kur pakrikai dėti, marginti: Pry bovelninių reiks mė́tyti i lininį siūlą. Eilion nesodinu, taip tik mėtau [įvairias gėles].

19. atkirpto audinio kraštą apsukai apsiūti, kad nebrigztų: Sėdžiu an lovos ir mė́tau siūles. Tą škurlį tai nereiks mėtyti.

20. negiliai ariant versti vagas į tarplysvio pusę, skusti: Rugienas mė́tyti lengviau, kaip plėšinį plėšti. Kai tik palis, tuoj reiks iš lysvių mė́tyt.

21. daryti kasant: Žiemą reikia takus mė́tyt. Kam mė́tot takus? Kas ateis?

22. išmetinėti 4: Nereik mėtyti, jei nežinai tikrai. Ji man pradėjo mė́tyt: aš tau tą daviau, aš tau tą.

23. užsipuldinėti: Kiti. ant paties Dievo. be baimės mė́tos.
ãkį (akìs, akimìs) mė́tyti; akimìs mė́tytis žvilgčioti, dirsčioti: Kalbėjo ji savo draugėms, mėtydama akį į vyrą. Čigonė tik akìs mė́to. Ot vaikas: jei įejo trobon, tai ir mėto akis ant sienų ir visur. O boba vežime – visa kaip apmirus, tik mėto akimis. Aš nesmėtau, mergužėle, negražiom akelėm, tik kad tavo, mergužėle, pasogėlis mažas.
bùrtus mė́tyti burti: O kad jį nukryžiavojo, perdalijo rūbus jo mėtydami burtus.
į ìlgus (tólimus) mė́tyti čėsùs; . atidėlioti tolesniam laikui.
ìškalbą mė́tyti; . atsikalbinėti, teisintis.
kal̃tę mė́tyti (ant ko) kaltinti: Bobos iš to ko nesusipešė, bemėtydamos ant kita kitos kaltę.
kortàs mė́tyti kortuoti: Ten ėjo darbas: vyrai mėtė kortas, žarstė pinigus.
mė́tyti ir vė́tyti duoti visko (bloga ir gera) patirti: Aš esu jį ir mėtęs ir vėtęs. Jis yra mano ir vėtytas ir mėtytas. O vis dėlto kažkaip kvaila ir pikta, kad juos, tiek kartų vėtytus ir mėtytus, taip negražiai užklupo.
pė́das mė́tyti

1. einant daryti užuolankas, vingius, kad nesusektų, kur nueita: Lapė, vaikučius augindama, moka pėdas mėtyti, kad jų niekas neaptiktų. Mėto pėdas kaip senas zuikys.

2. apgaulingu būdu, klaidinant išsisukinėti: Gudrus žemaitis – moka mėtyti pėdas. Nemė́tyk pė́das! Tu jau čia pėdas mėtai, jau meluoji.
pìnkles mė́tyti statyti žabangus: Tataigi jos ir mėtydavo Karklynui dvidešimt penkias pinkles, bet Karklynas nekrisdavo nei vienosna.
purvaĩs mė́tyti niekinti, dergti: Žmonės juos purvais mėto (drabsto).
úodegą mė́tyti išsisukinėti: Nors visap tu mė́tai úodegą, ale jau nieko nebus – neišsisuksi.
vìngius mė́tyti einant daryti užuolankas: Per molyną, per smėlyną vingius mėto, rausia vagą vis gilesnę, vis platesnę.
žodžiùs mė́tyti

1. kalbėti: Nepagalvojęs mė́to žodžiùs – a nesigailės? Senė nemėto žodžių juokais.

2. bartis: Mes sutinkam, žõdžių nemė́tom.
apmė́tyti.

1. apmesti 1: Arklys nei obuoliais apmėtytas. Nei kvietkoms apmėtytas.

2. apsvaidyti, turint tikslą suduoti, užgauti: Apmė́tė akmenim iš pykčio. Kaip pagaliais apmėtė, išlojojo visokiais žodžiais.

3. apsodinti (bulvėmis): Ligi tokį šmotą žemės po bulvelę apmė́tysi, tai ir akys iš kaktos išlįs.

4. paskubomis davinėti, apdalyti: Nubėgęs apmė́to karvėm šiaudų ir vė draineliuoja. Kaip aš jiems skolas apmė́čiau, tai dabar jie gyvens. Pardeviau uogų, apsimė́čiau skolas. apsirūpinti: Ka uždirbtum du šimtu, apsimė́tytumei.

5. išberti (spuogais): Vaikui apmė́tė visą burnelę šašeliais raudonais.

6. apsukai atsiūti (atkirptą audinį), kad neirtų, nebrigztų, nerykštų: Apmė́tyk audimo galus su adata, kad nerykštum. Reikėjo apmė́tyt siūlais, būtų neatbrizgę kraštai. Apmėtai audeklą, bo apbrigs. Suknė jau gatava, tik siūlės da neapmė́tytos. kraštą palenkus atsiūti, atsiūlėti: Švarko pamušalą ar apmėtei? Tuos atlenkimus apmėtė baltais siūlais, ir matos iš tolo. Da nesmauk kelnėm, lopinį apmė́tysiu. Menkas čia jau darbas skarelę apmė́tyti. Reikės tą skarą apsimė́tyt.
atmė́tyti.

1. vieną po kito artyn primesti.

2. Š vieną po kito atmesti į šalį: Batvinius tus didžiūsius nepjaustyk, atmė́tyk.

3. retkarčiais po kiek atiduoti: Seseriai atmė́tys dalį, ir spakainas.

4. pašalinti, atstumti: Tu ranka tava dangstai, o jisai ją atmėto. | Aržuolo anglimis ugnį nuog ronų atmėto.

5. nustoti šalus, atsimėtėti, atsimesti: Nuo jauno [mėnesio] padabok, kai atsimėtys.

6. apsiūti apsukai audinio kraštus, kad nebrigztų, apmėtyti: Kelnės beveik baigtos, tik atmė́tyt reikia. Iš pradžių učniam duoda atmė́tyt. palenkus kraštus, atsiūti, atsiūlėti: Atmė́tyk padalkas rankom. Nosinukus da reikės atmė́tyti.
įmė́tyti

1. įmesti 1: Įmė́tyk žirnių an pupas. Įmė́tė paršus už kojų gardelin.

2. mėtant įsismaginti: Ir kai jie įsimėtė, mūsų komanda nesugebėjo susitelkti.

3. audžiant kur ne kur įdėti, įausti: Reiks vis įmė́tyti po mėlyną siūlą. Įmė́tyta po drūžikę kitokio siūlo.
išmė́tyti.

1. išlaidyti, išsvaidyti: Neišmėtyk lazdų, šunų nepraėjęs.

2. vienur kitur numesti: Mūsų paliktus lapelius ir atsišaukimus išmėtykite ir iškabinėkite labai atsargiai.

3. ne vietoje viską padėti: Tu išmėtai, o man vis tavo išmėtyta surink. Visur gulėjo išmėtytų namų apyvokos daiktų. Greitai močiutės rūpestinga ranka sutvarko išsimėčiusius daiktus.

4. pamesti ne vienoje vietoje: Nebežino ir pats, kur pinigus ir dokumentus išmė́tė.

5. visus pašalinti, išvaryti: Čia pat pamatė Puodžiūnas ir kai kuriuos buvusius dvaro sklypininkus, jo išvarytus ir išmėtytus. O jei aš galybe kunigaikščio šatonų išmė́tyčia velinuvas, tad šatonas sau žalą darytų. Vėl man tos dumkelės dūmojas, aš jų negaliu niekap išsimėtyt nuog savę.

6. leisti iškristi: Dantis išmė́čiau ir dabar pati kitaip atrodau.

7. išdėstyti į atskiras, toliau viena nuo kitos esančias vietas, išblaškyti: Kur ne kur išmėtyti nedideli jauni pušynėliai. Kiauraraščiai langeliai mezginyje išmėtyti šachmatine tvarka. Laukas visur išmė́tytas (ne vienoje vietoje yra) . Sodybos dažniausiai būdavo išmėtytos netvarkingai. Veliuona išsimė́čius [ant kalno ir pakalnėje]. Tam krante viensėdžiai išsimė́tę gyvena. Kai išsikelsime, išsimėtysime po laukus, kažin ar besusitiksime taip dažnai. įkurdinti, apgyvendinti įvairiose vietose, toli vieną nuo kito: Savo vaikus išmėčiau pale gimines – kur vieną, kur kitą, tai dabar likau vienas. Užauginau daug dukterų, ale išmė́tyta po pasaulį (į įvairias vietas nutekėjusios) . Mano draugai po visą pasaulį išsimėtę gyvena. Išsimė́tė vaikai po visus kraštus. Ir išsimė́tė (išsklido) šarkos vaikeliai kas sau. pabuvoti, kilnojantis iš vienos vietos į kitą: Visur žmogus per gyvenimą išsimėto.

8. išskirstyti: Užmiršo pašnekėti apie reikalingumą išmėtyti sodžius į vienkiemius. Pusę sumos sumokėsiu, o kitą pusę išmė́tysiu an kelių metų.

9. tuščiai išleisti, išeikvoti: Jis be tvarkos išmė́tė pinigus ant visokių niekų. Turėjau pusseptinto rublio ir išmė́čiau. Greit išsimė́to tie pinigai – nežinia i kam.

10. sugebėti išraityti, iškraipyti (kojas) šokant: Niekas teip vikriai neišmė́to kojų, kaip jų bernas.

11. susiraityti, persimesti, iškumpti: Iš žalio medžio dirbti baldai visumet išsimė́to.

12. išsikėtoti, išsiblaškyti: Kai šilta seklyčioj, tai vaikai išsimė́tę miega. Po visą lovą išsimė́čiusi miega.

13. išberti (spuogais, votimis): Visą burną išmė́tė spaugais. Skauduolėm išmė́tė visą nugarą. Sutino ir išmė́tė tokiais pampliukais. Čia buvo išmėtyta šašais. Jei vantą sudeginsi, votimi kūną išmėtys. Kap peršalau, tai votim kap išmėtė.

14. plonai išarti, nuskusti (rugieną, kvietieną): Kai tik suvešim javus, reikės rugieną ir kvietieną išmė́tyti. Jų lysves jau išmė́tė. Rugienas kap aria, tai išmė́to, o lyses ant žiemos tai aparia. Jau baigiu tą palietką art, tik išmė́tyt liko. Išmėtau iš lysių. Pats laikas jau rugienos iš lysių išmė́tyt.

15. ariant žiemkenčiams dirvą, padaryti sumetimus, lysves: Šiandie aš išmė́tysiu, o tu ryt išarsi. Kap išmė́tysi šitą biržį, tai eik kitos.

16. išvagoti: Išmė́tykit rugius, tai neišgulės sniegas. Suaręs nepamiršk vagas išmė́tyt. Jau suarė ežias, eikit, moterys, išmė́tysit (kastuvu pagilinsite) terpežius. padaryti kastuvu, nukasti: Takai visur išmė́tyti, gražu. Takus jie patys išsimė́tė.

17. iškeisti smulkiais (pinigus): Kūmai, išmėtyk man penkis auksinus – man drabnų reikia.
numė́tyti.

1. numesti
1.

2. mėtant kuo užmušti, nužudyti: Ir numėtė jį akmenimis iki smerties. Pagavę jo tarnus, vieną sumušė, o antrą užmušė, trečią teipag akmenimis numėtė.

3. pamesti, prapuldyti: Nenumė́tyk šitos knygos – ji labai gera. Kažkur nusimė́tė mano pypkė. Buvo jų daugiau, ale kiti nežinia kap nusimė́tė.

4. mėtant apsodinti: Numėtėm keturias vagutes bulbų.

5. nusimesti nuo savęs: Kiekvieną sūnų, nusispardžiusį, nusimėčiusį, močiutė lygiai rūpestingai sutvarko.

6. nustoti garbės, nusivadaloti: Nusimė́tė kaip lušnapantis ant šuns būdos. Tu irgi teip nusimė́tysi, kaip ji.

7. nuberti (spuogais): Visą juozmenį kiauniežėm numėtė. Skaudalėm numė́tė visą nugarą. Jei sušersi šuniui su šluota, labai numėtys votims.

8. plonai aparti, nuskusti (rugieną): Rugius nupjovę, tuojau rugienas numėtėm.
pė́das numė́tyti klaidinant nuslėpti savo blogus darbus: Taip jis mokėjo numė́tyt pė́das, kad ilgai aš jo nesugavau kortuojant.
panumė́tyti. numėtyti: Meška visa panumėtė nuog pečio.
pamė́tyti.

1. palaidyti, pasvaidyti: Aš nusiskinsiu geltoną obuolį, į raibąją gegutę aš juo pamėtysiu. Pasimėtėm su akmenim.

2. aukštyn žemyn pasvaidyti, pasupti: Lipk an suplegas – pamėtysiu tave. Sūkurėliai pamėto, pasupa, ir man labai malonu plaukyti.

3. vienur kitur pamesti, pamėčioti: Vykite seselę tais kelužiais, kur žalios rūtelės pabarstytos, rūtelių šakelės pamė́tytos.

4. sodinant padėlioti į vagą (bulves): Toks vaikas jau galėtų pamė́tyti. Nors bent kokią kašelę padėsi pamė́tyt. Per dieną pamė́čius, net nugarą skauda.

5. metant padėlioti, padavinėti (kam): Pamė́tyk šiaudų gyvoliams. Pamė́tyk arkliams dobilų po buntuką. Nuėjęs į tvartą, karvėms pamė́tysiu, ir eisim į vakaruškas.

6. ne vietoje padėti, išlaidyti: Neleisim vištų laukan, ba jos kiaušinius pamė́tys.

7. kartkartėmis užmesti, pagramzdinti: Šiauriniame gale verta pamėtyti blizgę.
pérmėtyti. permesti.
pramė́tyti.

1. niekams išleisti: Pramė́tei be reikalo pinigus, būtum kelnes nuspirkęs. Ka tu, tėvai, daug pinigų pramė́tei niekams.

2. praskirstyti siūlus, riečiant metmenis: Neriesk, reikia pramė́tyt – negaliu rykščių attraukti.

3. prakasti: Atsikėlė rytą gaspadorius i takus pramė́tė.

4. prabūti, pravargti: Nebėdyk, diedulia, šiap tep pirkelę suklėtysim ir prasmė́tysim žiemą, galgi nepašalsim.
primė́tyti.

1. prisvaidyti, prilaidyti: Primė́tė akmenų į pievas, dabar pjauk, kad nori. Visko prišiukšlinę, primė́tę tie vaikai – kap kiaulinyčia. Kaip važiuojas, primė́tos (prisidraikoma) to šieno.

2. sodinant pridėlioti į vagą: Primė́tė pupų an bulbes.

3. prisibastyti, prisivaikščioti iš vietos į vietą: Prismė́čiau po visą svietą ir niekur daikto negaunu.

4. dideliais dygsniais tam kartui pridaigstyti, sukabinti siuvinio dalis prieš siuvant mašina: Primėtyk rankoves.

5. suklostyti (klosčių): Primė́to, primė́to kvoldų.
sumė́tyti.

1. sudėlioti į vagą sodinant, susodinti (bulves): Labai jūsų bulbės tankiai sumė́tytos.

2. mėtant (kiaušinį) į ką minkšta, apdaužyti, suplakti viduje: Sumė́tytas (į pagalvį daužytas) kiaušinis stipresnis, miklenant negalima pažinti, barba.

3. suvalkioti, nuvadaloti: Nereik sumė́tyt kito knygas.

4. sukrauti, sudėlioti: Sumė́tysiu mažosna kupetėlėsna šieną, gal geriau džius.

5. priversti staiga susvyruoti (į šalis): Kad sumė́to mane galva į šonus, ko neišgriūvu. staiga susvyruoti, pusiausvyros netekus; pakrypti į vieną ir į kitą pusę: Eidamas tik susimėtė – jau maniau, kad dės (grius) . Susmėtė ir nugriuvo. Tik dviratis susmė́tė – ir bumbt an šono. Važiuojant per griovį, vežimas labai susimė́tė.

6. suklostyti (klostes): Sijono klostai labai gražiai sumė́tyti – kaip eini, gražiai metasi. Kvoldžiukai tep sumė́tyti. Veidas išblyškęs, nosis ištįsusi, kaktoje rukšlos susimėčiusios.

7. išvaryti pirmąsias užuoganos vagas: Tėvas tik sumė́to, o aria jau vaikas pats. Sumė́čiau penkias lyses, manau, kad šiandie jų užteks – kad tik užarčiau.

8. sulankstyti, išklaipyti: Kaip čia važiavai, ka [dviračio] tekinį sumė́tei? susisukti, išsikreivinti: Lentos nebuvo gerai išdžiūvę, tai susimė́tė bestovėdamos. Nuo saulės durys teip susimė́tė, kad šunys pro apačią pradės landžioti. Grindys susimėčiusios. Čia jau neišeis geras sienojas – labai susmė́čius pušis. | Jis toks lyg susimė́tęs, nesveikas.

9. apkalti (lankus): Sumė́tė du lankus iš rėpų.

10. šiaip taip pasiūti: Tokiam bernu [i] tai ir tėvas sumė́tys gunčelę.

11. imti sparčiai dirbti, judėti, pasitempti, susivikruoti: Susimė́tyt reik. Ale kaip greit ana susimė́tė (suskubo, greit atliko) – jau iš Reseinių begrįžtanti.
pė́das (pė́dus) sumė́tyti

1. bėgant ar einant daryti vingius, užuolankas ir pan, norint suklaidinti sekėją: Kiškis sumėtė pėdas ir pabėgo iš šunų. Vagis taip sumė́tė pė́das, kad, ir savaitę sekę, jo nesugavo. Greita kaip lapukė pėdus sumėtyti.

2. klaidinant išsisukinėti nuo kaltės, paslėpti kaltės žymes: Galėtų geriau sumėtyti pėdas ir išsisukti iš policijos nagų. Nepagavau – spėjo pėdas sumėtyti.
užmė́tyti

1. mėtant uždengti, užkloti: Durys, pamestos ant žemės, šakutėm užmėtytos, o po apačia – sklepai. Siūlais ažmė́tė padlagą.

2. užsodinti mėtant: Tokia smulki [bulvių] sėkla, tai su centneriu gerą šmotą užmė́tėm.

3. mėtant padavinėti, padėlioti: Užmė́tyk arkliams šieno.

4. užkratyti, užtrankyti: Kap greit veža – gali užmė́tyt.

5. užmetinėti 3: Vis užmė́to uošvėnė, kad aš tokia, kad aš šiokia.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apmetyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>mė́tyti, </b>-o, -ė. mesti. <br/>1. <span class="explanation">svaidyti, mėčioti (šalin, žemėn, į ką): </span> Niekas pinigų an kelio nemėto. Akmenimis mėtau, žudau, užmušu. Ei, mė́tė, baidė mane motynėlė raudonais obuolėliais. Kad jau gerai išgerdavo, mėtydavo vienas į kitą raginiais kieliškėliais. Svočia! svočia! skubėkit! – girdėti mėtomi žodžiai. Niekas tavę neujo, blogais žodžiais nemėtė. Užtemęs dangus mėto tankius žaibus. Akmens nemėtyk, šuns nepuolamas. Nemėtyk strypinus pirma šunų, paskui neteksi nei pyragų. Jau mė́teis sniegu? Eime, Juliau, mė́tytis. Vaikai, nesimė́tykit [sniegu, grumstais] – da langus išmušit! <span class="explanation">mėtant paduoti: </span> Aš mė́tau šiaudų gyvoliams. Nedera imt duonos sūnų ir mė́tyt šunimus. <br/>2. <span class="explanation">svaidyti, mėčioti aukštyn: </span> Kieta košė – gali mė́tyt. Kad įmanyčiau, savo mergelę paversčiau obuolužiu, mė́tyčiau ant rankužių. \| Išbėgus iš tvarto, šikną mėto <span class="explanation"> (šokinėja, laksto, spardosi) </span> telyčia. Savo kietumu ratus aukštyn mėtė žvyruotas vieškelis. <br/>3. <span class="explanation">dėlioti į vagą (bulves) sodinant: </span> Juozai, eik ir tu padėt mė́tyti bulvių, mergos vienos nespėja. Man geriau arti, negu bulves mė́tyti. Rytoj bulves svadinsma, ateik mė́tyti. Dviejõs gal paspėsma mė́tyt. <br/>4. <span class="explanation">vis į kitą vietą dėti</span>. Višta visur kiaušinius mė́to. <br/>5. <span class="explanation">bet kur numesti, leisti niekais eiti, netausoti: </span> Nemė́tykit duonos. Dirbk, kad turėtum duonos, neleisk pinigų, nemėtyk nė šiaudo – ir gyvensi. Nemėtyk trupinių – neturėsi ir marškinių. <span class="explanation">būti ne vietoje, nesaugomam, nebranginamam; vadalotis: </span> Pagalius suneškit į pašiūrę, kad nesimė́tytų pas tvartą. Da par mañ' mė́tos kultuvai! Tegul Onelė atiduoda Endrei tą jo lagaminėlį. Ko jis ten po kojų mėtosi? Nesirūpink, – juokėsi motyna, – niekur numirėliai nesimėto nelaidoti. <span class="explanation">būti lengvai įgyjamam, lengvai gaunamam: </span> Tai kad ir tie rubliai nesmėto, darmai niekas neduoda. Manai, kad pagyrimai tai taip ir mėtosi. Ne kiekvienam juos davinėja. Dviračiai nesimėto po kojų – reikia pinigus mokėti. Ir par mum nesmėtė pašaliais lašiniai <span class="explanation"> (per daug jų neturėjome) </span>. <br/>6. <span class="explanation">blaškyti, svaidyti į šalis: </span> Kelias slidus, mėto mašiną an šonus. Mė́to vėjas varnas [skrendančias]. Mes buvome smarkios audros mėtomi. <br/>7. <span class="explanation">šokinėti, laigyti: </span> Vakare žuvys ežere tik mėtosi. Šiandien pavidna <span class="explanation"> (turėtų) </span> pagaut daug žuvų, ba labai mė́tosi. Čia mačiau nė šiokią, nė tokią žmogystą, kuri, mėtydamasi prieš debesį, subinę rodė. \| Aukštai mėtosi kregždės. <br/>8. <span class="explanation">judėti į šalis, kraipytis: </span> Šlaunis neleidžia į šalis ratams mė́tytis. <span class="explanation">blaškytis, neramiai vartytis: </span> Ana mė́tos mė́tos [lovoje]. Ligonis jau mė́tosi, o jie juokais verta. <span class="explanation">puldinėti į šalis: </span> Jis mėtos kaip padūkęs. Arkliai nebenori toliau eiti, tik mėtosi į šalis, mėgina net atgal vežimą stumti. Lot gali, mėtyties gali, įkąst nieku būdu negali. Mėtos ir mėtos kap šuva raščynoj <span class="explanation"> (duonos maišyme) </span>. Mėtos kap žuvis aplink ledą ir nieko nepadaro. <br/>9. <span class="explanation">nuolat kaitalioti buvimo vietą, veiksmo kryptį: </span> O kur jūsų Jonas dabar gyvena? – O taip sau mė́tos po svietą, ir gana. Nėr blogiau, kai reik mė́tytis per svetimus. Ko mė́tais iš vietos į vietą, lyg darbo neturi! Nesimė́tyk iš vienos krautuvės į kitą. Jis stojo į darbą dar berniūkščiu, mėtėsi nuo statybos prie statybos. Vėjas mė́tosi. O ugnis mėtosi nuo vienos triobos ant kitos. Skausmai mėtosi po narius, o čia žmonys almesius kela trobo [je]. Ligoniui skausmai mėtosi visame kūne. Ir neturi šaknies savyje, bet yra nei oras mėtąsis. <br/>10. <span class="explanation">drebinti, krėsti: </span> Ot drebulys jį mėto. <br/>11. <span class="explanation">tuščiai leisti, netaupyti, švaistyti: </span> Katrie pinigo daug padaro, tai gali ir mė́tyt. Doras lietuvininkas nemėto pinigų už niekniekius. Jis tuščiais pažadais niekuomet nesimėtė. <br/>12. <span class="explanation">daugelį grūsti, talpinti kur: </span> Juos rūsčiai baudė, mėtė į kalėjimus. <br/>13. <span class="explanation">vieno po kito netekti pakeičiant naujais: </span> Arklys kai mė́to dantis, tai jis dar jaunas. <br/>14. <span class="explanation">nuklysti, pasimesti: </span> Kad nesmė́tytų stotkai, piemenai per Užgavėnes, einant gult, surenka visus šaukštus ir samtį ir suriša gaspadoriaus diržu. <br/>15. <span class="explanation">abejoti, svyruoti: </span> Nu ko tu mė́taisi: negausi geresnio vyro. Nu žinai gi, dar kol kas mė́tosi. <br/>16. <span class="explanation">berti (spuogais, votimis): </span> Ir mane jauną mėtydavo spaugais. Bais spaugais mė́to vaiką. Jį vočiūkštės mė́to. Pernai vis veidą pampliais mė́tė. Taũ kiauniežiai labai mė́to, gerk mielių! <br/>17. <span class="explanation">raitytis, lankstytis, mesti gunklas: </span> Sausas medis nesimėto. <br/>18. <span class="explanation">kur ne kur pakrikai dėti, marginti: </span> Pry bovelninių reiks mė́tyti i lininį siūlą. Eilion nesodinu, taip tik mėtau [įvairias gėles]. <br/>19. <span class="explanation">atkirpto audinio kraštą apsukai apsiūti, kad nebrigztų: </span> Sėdžiu an lovos ir mė́tau siūles. Tą škurlį tai nereiks mėtyti. <br/>20. <span class="explanation">negiliai ariant versti vagas į tarplysvio pusę, skusti: </span> Rugienas mė́tyti lengviau, kaip plėšinį plėšti. Kai tik palis, tuoj reiks iš lysvių mė́tyt. <br/>21. <span class="explanation">daryti kasant: </span> Žiemą reikia takus mė́tyt. Kam mė́tot takus? Kas ateis? <br/>22. išmetinėti 4: Nereik mėtyti, jei nežinai tikrai. Ji man pradėjo mė́tyt: aš tau tą daviau, aš tau tą. <br/>23. <span class="explanation">užsipuldinėti: </span> Kiti. ant paties Dievo. be baimės mė́tos. <br/><b> ãkį (akìs, akimìs) mė́tyti; akimìs mė́tytis</b> <span class="explanation">žvilgčioti, dirsčioti: </span> Kalbėjo ji savo draugėms, mėtydama akį į vyrą. Čigonė tik akìs mė́to. Ot vaikas: jei įejo trobon, tai ir mėto akis ant sienų ir visur. O boba vežime – visa kaip apmirus, tik mėto akimis. Aš nesmėtau, mergužėle, negražiom akelėm, tik kad tavo, mergužėle, pasogėlis mažas. <br/><b>bùrtus mė́tyti</b> <span class="explanation">burti: </span> O kad jį nukryžiavojo, perdalijo rūbus jo mėtydami burtus. <br/><b>į ìlgus (tólimus) mė́tyti čėsùs; </b>. <span class="explanation">atidėlioti tolesniam laikui. </span> <br/><b>ìškalbą mė́tyti; </b>. <span class="explanation">atsikalbinėti, teisintis. </span> <br/><b>kal̃tę mė́tyti</b> (ant ko) <span class="explanation">kaltinti: </span> Bobos iš to ko nesusipešė, bemėtydamos ant kita kitos kaltę. <br/><b>kortàs mė́tyti</b> <span class="explanation">kortuoti: </span> Ten ėjo darbas: vyrai mėtė kortas, žarstė pinigus. <br/><b>mė́tyti ir vė́tyti</b> <span class="explanation">duoti visko (bloga ir gera) patirti: </span> Aš esu jį ir mėtęs ir vėtęs. Jis yra mano ir vėtytas ir mėtytas. O vis dėlto kažkaip kvaila ir pikta, kad juos, tiek kartų vėtytus ir mėtytus, taip negražiai užklupo. <br/><b>pė́das mė́tyti</b><br/>1. <span class="explanation">einant daryti užuolankas, vingius, kad nesusektų, kur nueita: </span> Lapė, vaikučius augindama, moka pėdas mėtyti, kad jų niekas neaptiktų. Mėto pėdas kaip senas zuikys. <br/>2. <span class="explanation">apgaulingu būdu, klaidinant išsisukinėti: </span> Gudrus žemaitis – moka mėtyti pėdas. Nemė́tyk pė́das! Tu jau čia pėdas mėtai, jau meluoji. <br/><b>pìnkles mė́tyti</b> <span class="explanation">statyti žabangus: </span> Tataigi jos ir mėtydavo Karklynui dvidešimt penkias pinkles, bet Karklynas nekrisdavo nei vienosna. <br/><b>purvaĩs mė́tyti</b> <span class="explanation">niekinti, dergti: </span> Žmonės juos purvais mėto (drabsto). <br/><b>úodegą mė́tyti</b> <span class="explanation">išsisukinėti: </span> Nors visap tu mė́tai úodegą, ale jau nieko nebus – neišsisuksi. <br/><b>vìngius mė́tyti</b> <span class="explanation">einant daryti užuolankas: </span> Per molyną, per smėlyną vingius mėto, rausia vagą vis gilesnę, vis platesnę. <br/><b>žodžiùs mė́tyti</b><br/>1. <span class="explanation">kalbėti: </span> Nepagalvojęs mė́to žodžiùs – a nesigailės? Senė nemėto žodžių juokais. <br/>2. <span class="explanation">bartis: </span> Mes sutinkam, žõdžių nemė́tom. <br/><b>apmė́tyti</b>. <br/>1. apmesti 1: Arklys nei obuoliais apmėtytas. Nei kvietkoms apmėtytas. <br/>2. <span class="explanation">apsvaidyti, turint tikslą suduoti, užgauti: </span> Apmė́tė akmenim iš pykčio. Kaip pagaliais apmėtė, išlojojo visokiais žodžiais. <br/>3. <span class="explanation">apsodinti (bulvėmis): </span> Ligi tokį šmotą žemės po bulvelę apmė́tysi, tai ir akys iš kaktos išlįs. <br/>4. <span class="explanation">paskubomis davinėti, apdalyti: </span> Nubėgęs apmė́to karvėm šiaudų ir vė draineliuoja. Kaip aš jiems skolas apmė́čiau, tai dabar jie gyvens. Pardeviau uogų, apsimė́čiau skolas. <span class="explanation">apsirūpinti: </span> Ka uždirbtum du šimtu, apsimė́tytumei. <br/>5. <span class="explanation">išberti (spuogais): </span> Vaikui apmė́tė visą burnelę šašeliais raudonais. <br/>6. <span class="explanation">apsukai atsiūti (atkirptą audinį), kad neirtų, nebrigztų, nerykštų: </span> Apmė́tyk audimo galus su adata, kad nerykštum. Reikėjo apmė́tyt siūlais, būtų neatbrizgę kraštai. Apmėtai audeklą, bo apbrigs. Suknė jau gatava, tik siūlės da neapmė́tytos. <span class="explanation">kraštą palenkus atsiūti, atsiūlėti: </span> Švarko pamušalą ar apmėtei? Tuos atlenkimus apmėtė baltais siūlais, ir matos iš tolo. Da nesmauk kelnėm, lopinį apmė́tysiu. Menkas čia jau darbas skarelę apmė́tyti. Reikės tą skarą apsimė́tyt. <br/><b>atmė́tyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">vieną po kito artyn primesti. </span> <br/>2. Š <span class="explanation">vieną po kito atmesti į šalį: </span> Batvinius tus didžiūsius nepjaustyk, atmė́tyk. <br/>3. <span class="explanation">retkarčiais po kiek atiduoti: </span> Seseriai atmė́tys dalį, ir spakainas. <br/>4. <span class="explanation">pašalinti, atstumti: </span> Tu ranka tava dangstai, o jisai ją atmėto. \| Aržuolo anglimis ugnį nuog ronų atmėto. <br/>5. <span class="explanation">nustoti šalus, atsimėtėti, atsimesti: </span> Nuo jauno [mėnesio] padabok, kai atsimėtys. <br/>6. <span class="explanation">apsiūti apsukai audinio kraštus, kad nebrigztų, apmėtyti: </span> Kelnės beveik baigtos, tik atmė́tyt reikia. Iš pradžių učniam duoda atmė́tyt. <span class="explanation">palenkus kraštus, atsiūti, atsiūlėti: </span> Atmė́tyk padalkas rankom. Nosinukus da reikės atmė́tyti. <br/><b>įmė́tyti</b><br/>1. įmesti 1: Įmė́tyk žirnių an pupas. Įmė́tė paršus už kojų gardelin. <br/>2. <span class="explanation">mėtant įsismaginti: </span> Ir kai jie įsimėtė, mūsų komanda nesugebėjo susitelkti. <br/>3. <span class="explanation">audžiant kur ne kur įdėti, įausti: </span> Reiks vis įmė́tyti po mėlyną siūlą. Įmė́tyta po drūžikę kitokio siūlo. <br/><b>išmė́tyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išlaidyti, išsvaidyti: </span> Neišmėtyk lazdų, šunų nepraėjęs. <br/>2. <span class="explanation">vienur kitur numesti: </span> Mūsų paliktus lapelius ir atsišaukimus išmėtykite ir iškabinėkite labai atsargiai. <br/>3. <span class="explanation">ne vietoje viską padėti: </span> Tu išmėtai, o man vis tavo išmėtyta surink. Visur gulėjo išmėtytų namų apyvokos daiktų. Greitai močiutės rūpestinga ranka sutvarko išsimėčiusius daiktus. <br/>4. <span class="explanation">pamesti ne vienoje vietoje: </span> Nebežino ir pats, kur pinigus ir dokumentus išmė́tė. <br/>5. <span class="explanation">visus pašalinti, išvaryti: </span> Čia pat pamatė Puodžiūnas ir kai kuriuos buvusius dvaro sklypininkus, jo išvarytus ir išmėtytus. O jei aš galybe kunigaikščio šatonų išmė́tyčia velinuvas, tad šatonas sau žalą darytų. Vėl man tos dumkelės dūmojas, aš jų negaliu niekap išsimėtyt nuog savę. <br/>6. <span class="explanation">leisti iškristi: </span> Dantis išmė́čiau ir dabar pati kitaip atrodau. <br/>7. <span class="explanation">išdėstyti į atskiras, toliau viena nuo kitos esančias vietas, išblaškyti: </span> Kur ne kur išmėtyti nedideli jauni pušynėliai. Kiauraraščiai langeliai mezginyje išmėtyti šachmatine tvarka. Laukas visur išmė́tytas <span class="explanation"> (ne vienoje vietoje yra) </span>. Sodybos dažniausiai būdavo išmėtytos netvarkingai. Veliuona išsimė́čius [ant kalno ir pakalnėje]. Tam krante viensėdžiai išsimė́tę gyvena. Kai išsikelsime, išsimėtysime po laukus, kažin ar besusitiksime taip dažnai. <span class="explanation">įkurdinti, apgyvendinti įvairiose vietose, toli vieną nuo kito: </span> Savo vaikus išmėčiau pale gimines – kur vieną, kur kitą, tai dabar likau vienas. Užauginau daug dukterų, ale išmė́tyta po pasaulį <span class="explanation"> (į įvairias vietas nutekėjusios) </span>. Mano draugai po visą pasaulį išsimėtę gyvena. Išsimė́tė vaikai po visus kraštus. Ir išsimė́tė <span class="explanation"> (išsklido) </span> šarkos vaikeliai kas sau. <span class="explanation">pabuvoti, kilnojantis iš vienos vietos į kitą: </span> Visur žmogus per gyvenimą išsimėto. <br/>8. <span class="explanation">išskirstyti: </span> Užmiršo pašnekėti apie reikalingumą išmėtyti sodžius į vienkiemius. Pusę sumos sumokėsiu, o kitą pusę išmė́tysiu an kelių metų. <br/>9. <span class="explanation">tuščiai išleisti, išeikvoti: </span> Jis be tvarkos išmė́tė pinigus ant visokių niekų. Turėjau pusseptinto rublio ir išmė́čiau. Greit išsimė́to tie pinigai – nežinia i kam. <br/>10. <span class="explanation">sugebėti išraityti, iškraipyti (kojas) šokant: </span> Niekas teip vikriai neišmė́to kojų, kaip jų bernas. <br/>11. <span class="explanation">susiraityti, persimesti, iškumpti: </span> Iš žalio medžio dirbti baldai visumet išsimė́to. <br/>12. <span class="explanation">išsikėtoti, išsiblaškyti: </span> Kai šilta seklyčioj, tai vaikai išsimė́tę miega. Po visą lovą išsimė́čiusi miega. <br/>13. <span class="explanation">išberti (spuogais, votimis): </span> Visą burną išmė́tė spaugais. Skauduolėm išmė́tė visą nugarą. Sutino ir išmė́tė tokiais pampliukais. Čia buvo išmėtyta šašais. Jei vantą sudeginsi, votimi kūną išmėtys. Kap peršalau, tai votim kap išmėtė. <br/>14. <span class="explanation">plonai išarti, nuskusti (rugieną, kvietieną): </span> Kai tik suvešim javus, reikės rugieną ir kvietieną išmė́tyti. Jų lysves jau išmė́tė. Rugienas kap aria, tai išmė́to, o lyses ant žiemos tai aparia. Jau baigiu tą palietką art, tik išmė́tyt liko. Išmėtau iš lysių. Pats laikas jau rugienos iš lysių išmė́tyt. <br/>15. <span class="explanation">ariant žiemkenčiams dirvą, padaryti sumetimus, lysves: </span> Šiandie aš išmė́tysiu, o tu ryt išarsi. Kap išmė́tysi šitą biržį, tai eik kitos. <br/>16. <span class="explanation">išvagoti: </span> Išmė́tykit rugius, tai neišgulės sniegas. Suaręs nepamiršk vagas išmė́tyt. Jau suarė ežias, eikit, moterys, išmė́tysit <span class="explanation"> (kastuvu pagilinsite) </span> terpežius. <span class="explanation">padaryti kastuvu, nukasti: </span> Takai visur išmė́tyti, gražu. Takus jie patys išsimė́tė. <br/>17. <span class="explanation">iškeisti smulkiais (pinigus): </span> Kūmai, išmėtyk man penkis auksinus – man drabnų reikia. <br/><b>numė́tyti</b>. <br/>1. numesti 1. <br/>2. <span class="explanation">mėtant kuo užmušti, nužudyti: </span> Ir numėtė jį akmenimis iki smerties. Pagavę jo tarnus, vieną sumušė, o antrą užmušė, trečią teipag akmenimis numėtė. <br/>3. <span class="explanation">pamesti, prapuldyti: </span> Nenumė́tyk šitos knygos – ji labai gera. Kažkur nusimė́tė mano pypkė. Buvo jų daugiau, ale kiti nežinia kap nusimė́tė. <br/>4. <span class="explanation">mėtant apsodinti: </span> Numėtėm keturias vagutes bulbų. <br/>5. <span class="explanation">nusimesti nuo savęs: </span> Kiekvieną sūnų, nusispardžiusį, nusimėčiusį, močiutė lygiai rūpestingai sutvarko. <br/>6. <span class="explanation">nustoti garbės, nusivadaloti: </span> Nusimė́tė kaip lušnapantis ant šuns būdos. Tu irgi teip nusimė́tysi, kaip ji. <br/>7. <span class="explanation">nuberti (spuogais): </span> Visą juozmenį kiauniežėm numėtė. Skaudalėm numė́tė visą nugarą. Jei sušersi šuniui su šluota, labai numėtys votims. <br/>8. <span class="explanation">plonai aparti, nuskusti (rugieną): </span> Rugius nupjovę, tuojau rugienas numėtėm. <br/><b> pė́das numė́tyti</b> <span class="explanation">klaidinant nuslėpti savo blogus darbus: </span> Taip jis mokėjo numė́tyt pė́das, kad ilgai aš jo nesugavau kortuojant. <br/><b>panumė́tyti</b>. <span class="explanation">numėtyti: </span> Meška visa panumėtė nuog pečio. <br/><b>pamė́tyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">palaidyti, pasvaidyti: </span> Aš nusiskinsiu geltoną obuolį, į raibąją gegutę aš juo pamėtysiu. Pasimėtėm su akmenim. <br/>2. <span class="explanation">aukštyn žemyn pasvaidyti, pasupti: </span> Lipk an suplegas – pamėtysiu tave. Sūkurėliai pamėto, pasupa, ir man labai malonu plaukyti. <br/>3. <span class="explanation">vienur kitur pamesti, pamėčioti: </span> Vykite seselę tais kelužiais, kur žalios rūtelės pabarstytos, rūtelių šakelės pamė́tytos. <br/>4. <span class="explanation">sodinant padėlioti į vagą (bulves): </span> Toks vaikas jau galėtų pamė́tyti. Nors bent kokią kašelę padėsi pamė́tyt. Per dieną pamė́čius, net nugarą skauda. <br/>5. <span class="explanation">metant padėlioti, padavinėti (kam): </span> Pamė́tyk šiaudų gyvoliams. Pamė́tyk arkliams dobilų po buntuką. Nuėjęs į tvartą, karvėms pamė́tysiu, ir eisim į vakaruškas. <br/>6. <span class="explanation">ne vietoje padėti, išlaidyti: </span> Neleisim vištų laukan, ba jos kiaušinius pamė́tys. <br/>7. <span class="explanation">kartkartėmis užmesti, pagramzdinti: </span> Šiauriniame gale verta pamėtyti blizgę. <br/><b>pérmėtyti</b>. permesti. <br/><b>pramė́tyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">niekams išleisti: </span> Pramė́tei be reikalo pinigus, būtum kelnes nuspirkęs. Ka tu, tėvai, daug pinigų pramė́tei niekams. <br/>2. <span class="explanation">praskirstyti siūlus, riečiant metmenis: </span> Neriesk, reikia pramė́tyt – negaliu rykščių attraukti. <br/>3. <span class="explanation">prakasti: </span> Atsikėlė rytą gaspadorius i takus pramė́tė. <br/>4. <span class="explanation">prabūti, pravargti: </span> Nebėdyk, diedulia, šiap tep pirkelę suklėtysim ir prasmė́tysim žiemą, galgi nepašalsim. <br/><b>primė́tyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prisvaidyti, prilaidyti: </span> Primė́tė akmenų į pievas, dabar pjauk, kad nori. Visko prišiukšlinę, primė́tę tie vaikai – kap kiaulinyčia. Kaip važiuojas, primė́tos <span class="explanation"> (prisidraikoma) </span> to šieno. <br/>2. <span class="explanation">sodinant pridėlioti į vagą: </span> Primė́tė pupų an bulbes. <br/>3. <span class="explanation">prisibastyti, prisivaikščioti iš vietos į vietą: </span> Prismė́čiau po visą svietą ir niekur daikto negaunu. <br/>4. <span class="explanation">dideliais dygsniais tam kartui pridaigstyti, sukabinti siuvinio dalis prieš siuvant mašina: </span> Primėtyk rankoves. <br/>5. <span class="explanation">suklostyti (klosčių): </span> Primė́to, primė́to kvoldų. <br/><b>sumė́tyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sudėlioti į vagą sodinant, susodinti (bulves): </span> Labai jūsų bulbės tankiai sumė́tytos. <br/>2. <span class="explanation">mėtant (kiaušinį) į ką minkšta, apdaužyti, suplakti viduje: </span> Sumė́tytas <span class="explanation"> (į pagalvį daužytas) </span> kiaušinis stipresnis, miklenant negalima pažinti, barba. <br/>3. <span class="explanation">suvalkioti, nuvadaloti: </span> Nereik sumė́tyt kito knygas. <br/>4. <span class="explanation">sukrauti, sudėlioti: </span> Sumė́tysiu mažosna kupetėlėsna šieną, gal geriau džius. <br/>5. <span class="explanation">priversti staiga susvyruoti (į šalis): </span> Kad sumė́to mane galva į šonus, ko neišgriūvu. <span class="explanation">staiga susvyruoti, pusiausvyros netekus; pakrypti į vieną ir į kitą pusę: </span> Eidamas tik susimėtė – jau maniau, kad dės <span class="explanation"> (grius) </span>. Susmėtė ir nugriuvo. Tik dviratis susmė́tė – ir bumbt an šono. Važiuojant per griovį, vežimas labai susimė́tė. <br/>6. <span class="explanation">suklostyti (klostes): </span> Sijono klostai labai gražiai sumė́tyti – kaip eini, gražiai metasi. Kvoldžiukai tep sumė́tyti. Veidas išblyškęs, nosis ištįsusi, kaktoje rukšlos susimėčiusios. <br/>7. <span class="explanation">išvaryti pirmąsias užuoganos vagas: </span> Tėvas tik sumė́to, o aria jau vaikas pats. Sumė́čiau penkias lyses, manau, kad šiandie jų užteks – kad tik užarčiau. <br/>8. <span class="explanation">sulankstyti, išklaipyti: </span> Kaip čia važiavai, ka [dviračio] tekinį sumė́tei? <span class="explanation">susisukti, išsikreivinti: </span> Lentos nebuvo gerai išdžiūvę, tai susimė́tė bestovėdamos. Nuo saulės durys teip susimė́tė, kad šunys pro apačią pradės landžioti. Grindys susimėčiusios. Čia jau neišeis geras sienojas – labai susmė́čius pušis. \| Jis toks lyg susimė́tęs, nesveikas. <br/>9. <span class="explanation">apkalti (lankus): </span> Sumė́tė du lankus iš rėpų. <br/>10. <span class="explanation">šiaip taip pasiūti: </span> Tokiam bernu [i] tai ir tėvas sumė́tys gunčelę. <br/>11. <span class="explanation">imti sparčiai dirbti, judėti, pasitempti, susivikruoti: </span> Susimė́tyt reik. Ale kaip greit ana susimė́tė <span class="explanation"> (suskubo, greit atliko) – </span> jau iš Reseinių begrįžtanti. <br/><b> pė́das (pė́dus) sumė́tyti</b><br/>1. <span class="explanation">bėgant ar einant daryti vingius, užuolankas ir pan, norint suklaidinti sekėją: </span> Kiškis sumėtė pėdas ir pabėgo iš šunų. Vagis taip sumė́tė pė́das, kad, ir savaitę sekę, jo nesugavo. Greita kaip lapukė pėdus sumėtyti. <br/>2. <span class="explanation">klaidinant išsisukinėti nuo kaltės, paslėpti kaltės žymes: </span> Galėtų geriau sumėtyti pėdas ir išsisukti iš policijos nagų. Nepagavau – spėjo pėdas sumėtyti. <br/><b>užmė́tyti</b><br/>1. <span class="explanation">mėtant uždengti, užkloti: </span> Durys, pamestos ant žemės, šakutėm užmėtytos, o po apačia – sklepai. Siūlais ažmė́tė padlagą. <br/>2. <span class="explanation">užsodinti mėtant: </span> Tokia smulki [bulvių] sėkla, tai su centneriu gerą šmotą užmė́tėm. <br/>3. <span class="explanation">mėtant padavinėti, padėlioti: </span> Užmė́tyk arkliams šieno. <br/>4. <span class="explanation">užkratyti, užtrankyti: </span> Kap greit veža – gali užmė́tyt. <br/>5. užmetinėti 3: Vis užmė́to uošvėnė, kad aš tokia, kad aš šiokia.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.