.
muĩtyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo). muitinti: Išvydo Lėjų, sūnų Alfėjo, muitijantį.
apmuĩtyti. apmokėti muitą: Biškį apmuĩtijome, ir ėjo.
atmuĩtyti.
1. paimti muitą už ką: Lauk, kol muityte atmuĩtys medžius, o po tam išduos vežti namoniu.
2. parduoti, paėmus muitą: Atmuityjo jau medžius medlinčius. Ant rubežiaus Tauragė [je] atmuityjo, t. y. y [ra] atleido.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.