apnaikinti

naikìnti, -ìna, -ìno. náikinti, -ina, -ino.

1. daryti, kad žūtų, išnyktų, nebebūtų: Tą turtą, kurio negalėjo pasiimti su savimi, degino ir naikino. Ugnis naikino viso paežerio namus. Musių jagu nenaikintum, tai ir akis išdraskytų. Náikina briedžius. Šarkos kiaušius gera – reik naikìnti. Organizavos naikinamieji batalionai, liaudies apsigynimo pulkai. Lietaus palyja, gal baigs sniegą naikìnti (nuleisti) . Mirtis tą jo geidimą prislėgė savo viską naikinančia ranka. | Jis naikina (verčia niekais) puiką, o paaukština pakarną. Amžius piktą naikìna, gerą tobulina. Didieji miškai pradeda náikintis (nykti) . Dar̃ jau naikìnas peludės.

2. daryti nebegaliojantį, atšaukti: Įstatymus, potvarkius naikìnti. Naikinti ir mažinti mokesčius.

3. siaubti, niokoti: Kraštą naikìnti. skurdinti: O gaspadorių naikina vaikai, pati ir šeimyna.

4. valgyti, ėsti, gerti, kol nebelieka: Viena ranka renka uogas, o antra naikìna: ėda, imlió [ja]. Bėriui sekėsi naikinti šieną. Tai čėsai virto – ir seni, ir jauni degtinę naikìna. Aves náikina žolę.
apnaikìnti.

1. dalį išnaikinti, kiek sunaikinti: Kenkėjai gerokai apnaikino vaismedžių derlių.

2. apgadinti, apardyti: Piliakalnis karo metais buvo smarkiai apnaikintas, iškasinėtas apkasais ir duobėmis. Beržynėlis dabar jau gerokai apnaikintas. Trobos jau apnáikinta, krūmais ažaugo.
išnaikìnti.

1. padaryti, kad išnyktų, žūtų, nebebūtų: Buvo bepradedą įsiveist blakių – šiaip teip išnaikinaũ. Musis išnaikìnk. Baltos [bulvės] raudonas išnaikìna (užstelbia) . Išnáikino sodą. Daug miškų išnáikino. Sesute mano, mieloji mano, neišnaikinki rūtų darželio, galgi sugrįšiu iš to vargelio. Kiti, nuejusys į Prūsus ir į Kuršą, suokė artojus, kad, lygia dalia išnaikinusys savo vyresnybę, liuosai gyventum. Pas mus išnáikino, kur duoną kepė (išardė kepyklą) . | Išnaikìno patis save (pasivertė nieku, tapo menku), priėmęs formą tarno. Tų didesnių vištukų tai daug išsinaikìno – net septyni. padaryti, kad dingtų, nebesireikštų: Gal žinai, kaip pleiskanas iš galvos išnaikìnti? Išnaikìnus bijojimą mirimo, paduost mumus džiaugsmą. Kieno atmintį išnaikýti.

2. nusiaubti, nuniokoti: Gimbutas su žemaičiais didžiai Latigolę išnaikino.

3. išsekinti, suliesinti: Ižnaikina veidus savo, idant būtų regėti nuog žmonių, jog pasnykauja.
nunaikìnti.

1. sunaikinti, pražudyti: Kirmėlės visus kopūstus nunáikino. Čia buvo miškas, o dabar viskas nunaikìnta. Ugnis daug triobų nunáikino. Kai įsisukė maras, daugybę žmonių nunáikino. Medega yra nenunaikinama.

2. nusiaubti, nuniokoti: Nunaikýta buvo viskas karo audrų. Visą apygardą nunaikinusys plačiai platesniai. Labiau už skėrius kraštą nunaikinsi.

3. sužaloti, pakenkti: Kojas nunaikináu po tas ražienas.

4. nudėti kur, prapuldyti: Nešiojos nešiojos katė kačiukus ir pati kažkur nunaikìno.
panaikìnti.

1. padaryti, kad nebebūtų, nebeveiktų, nebesireikštų: Valstiečiai reikalavo panaikinti baudžiavą. Spalio revoliucija ėmėsi uždavinio panaikinti žmogaus išnaudojimą kito žmogaus. Aš norėtau panaikinti visa, kas yra pikta, ir nežinau kaip. Žemaičiūse, nors keletą mokslinyčių vyresnybė panaikino, vienok į tų vietą Kėdainiūse, Panevėžė [je] ir Šiauliūse naujas padarė.

2. atsisakyti nuo ko, nustoti laikyti: Žmogus tą kiaulę ir panaikìnęs.
pranaikìnti.

1. kiek išnaikinti, apnaikinti: Buvo atsiradę vilkų, juos kiek pranáikino.

2. pašalinti: Kaip jis gali pranáikinti guzą!

3. išleisti, išeikvoti: Noroms nenoroms prigundė prie girtuokliavimo, pranaikino visą menką pelną.
prinaikìnti. daug sunaikinti.
sunaikìnti.

1. padaryti, kad nebebūtų, žūtų, išnyktų; pražudyti: Mes žūstame, bet lieka tie, kurie sunaikins kryžiuočius, nors šimtmečius reiktų laukti. Priešą reikia ne parblokšti, bet sunaikinti. Jei kas netinkama, galėjo ir sunaikýt. Žolynai. orą taiso, visokias ligas pravaro, atatolina arba geriau sunáikina. Pavydas sunáikina viską kaip kirminas. Ugnis sunaikino visą dagą. | Gal aš tik bereikal tavo jaunystę sunaikinsiu. Da nėra susinaikìnę.

2. nusiaubti: Ir sunaikino tuos miestus ir visą aplink šalį.

3. nuskurdinti, suvarginti: Skursta jis suspaustas, sunaikintas. Kol sveikas žmogus, ir bagotas; kad tik liga užeina, ir susinaikìna. Neturtingi žmonės susináikina pirkdami grūdus par brangiai.
užnaikìnti. užkankinti, užkamuoti: Arklių nebedaug, ir tuos pačius užnáikins. Buvo du kačiukeliai, tai vaikai ažnáikino.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>naikìnti, </b>-ìna, -ìno. náikinti, -ina, -ino. <br/>1. <span class="explanation">daryti, kad žūtų, išnyktų, nebebūtų: </span> Tą turtą, kurio negalėjo pasiimti su savimi, degino ir naikino. Ugnis naikino viso paežerio namus. Musių jagu nenaikintum, tai ir akis išdraskytų. Náikina briedžius. Šarkos kiaušius gera – reik naikìnti. Organizavos naikinamieji batalionai, liaudies apsigynimo pulkai. Lietaus palyja, gal baigs sniegą naikìnti <span class="explanation"> (nuleisti) </span>. Mirtis tą jo geidimą prislėgė savo viską naikinančia ranka. | Jis naikina <span class="explanation"> (verčia niekais) </span> puiką, o paaukština pakarną. Amžius piktą naikìna, gerą tobulina. Didieji miškai pradeda náikintis <span class="explanation"> (nykti) </span>. Dar̃ jau naikìnas peludės. <br/>2. <span class="explanation">daryti nebegaliojantį, atšaukti: </span> Įstatymus, potvarkius naikìnti. Naikinti ir mažinti mokesčius. <br/>3. <span class="explanation">siaubti, niokoti: </span> Kraštą naikìnti. <span class="explanation">skurdinti: </span> O gaspadorių naikina vaikai, pati ir šeimyna. <br/>4. <span class="explanation">valgyti, ėsti, gerti, kol nebelieka: </span> Viena ranka renka uogas, o antra naikìna: ėda, imlió [ja]. Bėriui sekėsi naikinti šieną. Tai čėsai virto – ir seni, ir jauni degtinę naikìna. Aves náikina žolę. <br/><b>apnaikìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">dalį išnaikinti, kiek sunaikinti: </span> Kenkėjai gerokai apnaikino vaismedžių derlių. <br/>2. <span class="explanation">apgadinti, apardyti: </span> Piliakalnis karo metais buvo smarkiai apnaikintas, iškasinėtas apkasais ir duobėmis. Beržynėlis dabar jau gerokai apnaikintas. Trobos jau apnáikinta, krūmais ažaugo. <br/><b>išnaikìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti, kad išnyktų, žūtų, nebebūtų: </span> Buvo bepradedą įsiveist blakių – šiaip teip išnaikinaũ. Musis išnaikìnk. Baltos [bulvės] raudonas išnaikìna <span class="explanation"> (užstelbia) </span>. Išnáikino sodą. Daug miškų išnáikino. Sesute mano, mieloji mano, neišnaikinki rūtų darželio, galgi sugrįšiu iš to vargelio. Kiti, nuejusys į Prūsus ir į Kuršą, suokė artojus, kad, lygia dalia išnaikinusys savo vyresnybę, liuosai gyventum. Pas mus išnáikino, kur duoną kepė <span class="explanation"> (išardė kepyklą) </span>. | Išnaikìno patis save <span class="explanation"> (pasivertė nieku, tapo menku), </span> priėmęs formą tarno. Tų didesnių vištukų tai daug išsinaikìno – net septyni. <span class="explanation">padaryti, kad dingtų, nebesireikštų: </span> Gal žinai, kaip pleiskanas iš galvos išnaikìnti? Išnaikìnus bijojimą mirimo, paduost mumus džiaugsmą. Kieno atmintį išnaikýti. <br/>2. <span class="explanation">nusiaubti, nuniokoti: </span> </span> Gimbutas su žemaičiais didžiai Latigolę išnaikino. <br/>3. <span class="explanation">išsekinti, suliesinti: </span> Ižnaikina veidus savo, idant būtų regėti nuog žmonių, jog pasnykauja. <br/><b>nunaikìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sunaikinti, pražudyti: </span> Kirmėlės visus kopūstus nunáikino. Čia buvo miškas, o dabar viskas nunaikìnta. Ugnis daug triobų nunáikino. Kai įsisukė maras, daugybę žmonių nunáikino. Medega yra nenunaikinama. <br/>2. <span class="explanation">nusiaubti, nuniokoti: </span> </span> Nunaikýta buvo viskas karo audrų. Visą apygardą nunaikinusys plačiai platesniai. Labiau už skėrius kraštą nunaikinsi. <br/>3. <span class="explanation">sužaloti, pakenkti: </span> Kojas nunaikináu po tas ražienas. <br/>4. <span class="explanation">nudėti kur, prapuldyti: </span> Nešiojos nešiojos katė kačiukus ir pati kažkur nunaikìno. <br/><b>panaikìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti, kad nebebūtų, nebeveiktų, nebesireikštų: </span> Valstiečiai reikalavo panaikinti baudžiavą. Spalio revoliucija ėmėsi uždavinio panaikinti žmogaus išnaudojimą kito žmogaus. Aš norėtau panaikinti visa, kas yra pikta, ir nežinau kaip. Žemaičiūse, nors keletą mokslinyčių vyresnybė panaikino, vienok į tų vietą Kėdainiūse, Panevėžė [je] ir Šiauliūse naujas padarė. <br/>2. <span class="explanation">atsisakyti nuo ko, nustoti laikyti: </span> Žmogus tą kiaulę ir panaikìnęs. <br/><b>pranaikìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek išnaikinti, apnaikinti: </span> Buvo atsiradę vilkų, juos kiek pranáikino. <br/>2. <span class="explanation">pašalinti: </span> Kaip jis gali pranáikinti guzą! <br/>3. <span class="explanation">išleisti, išeikvoti: </span> Noroms nenoroms prigundė prie girtuokliavimo, pranaikino visą menką pelną. <br/><b>prinaikìnti</b>. <span class="explanation">daug sunaikinti. </span> <br/><b>sunaikìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti, kad nebebūtų, žūtų, išnyktų; pražudyti: </span> Mes žūstame, bet lieka tie, kurie sunaikins kryžiuočius, nors šimtmečius reiktų laukti. Priešą reikia ne parblokšti, bet sunaikinti. Jei kas netinkama, galėjo ir sunaikýt. Žolynai. orą taiso, visokias ligas pravaro, atatolina arba geriau sunáikina. Pavydas sunáikina viską kaip kirminas. Ugnis sunaikino visą dagą. | Gal aš tik bereikal tavo jaunystę sunaikinsiu. Da nėra susinaikìnę. <br/>2. <span class="explanation">nusiaubti: </span> Ir sunaikino tuos miestus ir visą aplink šalį. <br/>3. <span class="explanation">nuskurdinti, suvarginti: </span> Skursta jis suspaustas, sunaikintas. Kol sveikas žmogus, ir bagotas; kad tik liga užeina, ir susinaikìna. Neturtingi žmonės susináikina pirkdami grūdus par brangiai. <br/><b>užnaikìnti</b>. <span class="explanation">užkankinti, užkamuoti: </span> Arklių nebedaug, ir tuos pačius užnáikins. Buvo du kačiukeliai, tai vaikai ažnáikino.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.