.
nepakajúoti, -úoja, -ãvo.
1. neduoti ramybės: Vaikas nepakajúo [ja],
prašo, kad nupirkčio saldainių. Ans nepakajãvo mergai, kad norėjo žanytis. Pelė nepakajúoja par naktį. Geras žmogutėlis nepakajuojamas yra zokano.
2. nerimti, nerimauti: Moteriškė. pradėjusi didei nepakajuoti. Mano širdis nesipakajúoja.
apnepakajúoti. Apnepakajuoju, nepakajų padarau, neduomi pakajaus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.