niuksė́ti, niùksi, -ė́jo
1. baksnoti (kumščiu, alkūne, snukiu): Aš jam pašonėn niuksiù, kad nevalgytų. Anys man niuksė́jo ir niuksė́jo, kad tylėčiau. Šiteip niuksėdamas tu prikeltum net numirėlį. Atsiklaupęs linguoja galva ir niùksi (mušasi) į krūtinę. Teliokas, karvę žįsdamas, niùksi. Nesiniuksė́k alkūnėm, sėdėk ramiai!
2. raginti (arklį): Jo arkliai menki, tai niuksi ir niuksi važiuodamas. Dvi lupynas pasikinkęs, tai visą kelią jis sau niùksi do niùksi. Jis niùksi arklius: nu, nu. Lyg visą amžių tik vežiku tebuvęs, čepsėdamas ir niuksėdamas savo kuinams, nuritino briką rupiu gatvės grindiniu. Niuksėjo ir badė botkočiu kumelpalaikę, kad ta bent kiek vikriau judėtų.
3. neaiškiai kalbėti, burbėti: Antanas visada taip niùksi.
4. kalbėtis, šnekučiuotis: Moterys susėdę tarp savęs niùksi.
apniuksė́ti. apkumščiuoti: Va, kad aš tave apniuksėsiu, tai tu žinosi!
paniuksė́ti.
1. pabaksnoti (alkūne, kumščiu, snukiu): Kai matysi, kad užsnūdau, tai paniuksė́k. Paniuksė́jo jam pašonėn ir kažką pasakė. Paniuksė́jai paniuksė́jai kai teliokas, ir bėga pienas.
2. paraginti (arklį): Retkarčiais paniuksėdamas arklį jis stebėjo tėvą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.