apraminti

ramìnti (-ýti), -ìna, -ìno. rãminti, -ina, -ino; rimti.

1. guosti, maldyti: Pareis pareis – ramìna tuos tėvus. Save viltimi ramìnti. Tėvas ją ramina, glosto petelius ir apgaut ketina įkyrius piršlius. Ramìnk seną motinėlę, kad ji negailėtų. Iš šalių joja po du broleliu, sesulę ramýdami. Cit, neverki, mergužėle, ramìnk savo širdužėlę. Meski žagrelę, imki smuikelį, ramìnk mano širdelę. Pradėj [o] rinktis sau mergelę širdelei ramýtie. O kas ramìs siratą vieną? Žmogus tikrai galėtų nusimint, idant jo tai neramìntų, jog V. Christus yra toli stipresnis už veliną. Daina širdį ramina, daina skausmą mažina. Darbas mane ramina, darbas gydo. Gera duktė senatvę ramina, bloga – gyvenimą gadina.
ramìnamai. Nustebęs Romas tik žiopčiojo, bet Rapolas raminamai patapšnojo jam per petį. Miškas ošė ramìnamai. Raminkitės, klausykit mano patarimo. Blaiviai žiūrėkime į faktus ir nesiraminkime nepagrįstomis viltimis. Raminamės, kad daugiau tai nepasikartos. Lengvinos vargus, šluostės prakaitą ir liūdną širdį ramìnos. Raminkitės ir jūs nelaimėje tokia ar dar geresne mintimi. Juo raminuos dūsavime. Tavim pačiu ramindamiesi, ant tavę visiškai perstotumim.

2. daryti ramų, tramdyti, malšinti, tildyti: Ramìnk vaikus, labai triukšmauja. Tik tu ramink mane, jeib aš su savo staigumu nesudarkyčiau viso savo žygio. Kurs … Christaus meilę gauna, irgi ramina savo kūną. Vaikai, ramykitės, tuoj būsit apeiliuoti diržu! Ramìnkis patsai, berneli, juk manę mylėt nebgali. neleisti ką daryti, drausti: Raminti, kūną varžyti. Ir žmogus per visus amžius turi ramintis irgi draustis.

3. lengvinti, mažinti, šalinti, naikinti: [Aguona raudonoji] varo prakaitą ir ramina skausmus. Ilžė davė Grėtei raminančios arbatos. Skausmų raminamasis vaistas. Idant žodžiai jo daugesn rūstybę ramintų, o neg ją judintų. | Ramink tu mūsų klapatus. Pamažu Katrės širdies skausmas raminosi, karštos ašaros vėso.

4. džiuginti, linksminti: Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs, teip visados ramìnęs, visados mylėjęs. Ir priugdę kaip meldo gražiausio pušyno, jaunas širdis ir dūšias vaikelių ramìno. Žalia ir žydra spalva daugumą žmonių ramina.

5. tenkintis, rimti: Mes nesiraminsime pasiektais laimėjimais.
apramìnti.

1. kiek paguosti, numaldyti: Aš bandžiau senutę apraminti. Jie buvo septyni, ir tas juos kiek apramino. Aplink vežimą sustojusių vyrų apramintas, nustojau ašarojęs. Apsiraminaũ, kap jy parej [o]. Kaip mat i apsramìno.

2. apmalšinti susierzinimą, susijaudinimą, įdūkimą, nerimą, rūpestį: Apramìnk tuos triukšmadarius. Vėliau ir jos tėveliai apsiramino ir dalies davė. Kai kiek apsiramino, tas bernas papasakojo, kad jis tam urve nieko nematė. Kurgi jis apsiramins, žinodamas tokių gerų naujienų. | Šią naktį Einiukas blogai miegojo ir tiktai prieš rytą apsiramino.

3. sulaikyti, apstabdyti: Atejau apramìnti tamistą ant nakvynės, kad nevažiuotumei, t. y. apstabdyti.
nuramìnti.

1. paguosti nuliūdusį, numaldyti: Nuramino nuliūdusią širdį. Skrenda gegutė palapindama, pulką siratų nuramindama. Saulė nuraškis paparčio žiedus, vargas nuramins našlaičius biednus. Čiulbėk, lakštute, naktį ir dieną, nenuramìnsi mūs nė vieno. Jų žodžiai negalėjo jos nuraminti. Nieks nuraminti tavęs negali, nei išmatuoti širdies gilumo. Niekas teip sielos nenuramina, kaip būt valnu nuog nuodėmių. Abejojantį nuramink, verkiantį nutildyk. Jeigu žmogui nelinksma, paukštis nenuramiñs. Gerk lašeliuką – nuraminsi vabaliuką.
nuramìnamai. Tik va ateina tokių valandėlių, kad, rodos, praregi – ir pravirksti karčiai, nenuraminamai. Ir tik parėjęs iš fabriko namo, nusiramindavo kiek Laurynas, žiūrėdamas į savo mažą sūnelį, kurį labai mylėjo. Nusirãmino žmogus: buvo paniuręs, bet razgiedrėjo, kai debesys praejo.

2. sutramdyti, numalšinti: Nuramìno karalius buntą trakūnų, t. y. nustabė. Aš pats nuraminsiu žemaičius, jų vieninteliu valdovu tapęs. Liepė žmonėms melsties, kad Dievas nuramintum dideliai šiaušantys turką. Supykusį raminau, bet negalėjau nuraminti. Negal ano nė su gerumu, nė su piktumu nuramìnti. Ant rytojaus nebelijo, teip jau ir nusiramìnom. Jiems. pakilus aukštyn, vanduo pamažu vėl nusiramindavo.

3. pasitenkinti: Tu bagots, aš prasta, nenusiramìnsiv. Negalima nusiraminti tuo, kas pasiekta. Tuo gi nusiramina troški širdis mano. Tuo baisumi plakimu … širdys žydų ir pahonių negalėjo nuramintis.

4. sutaikinti.

5. pašalinti, nuslopinti: Arbata nuramino kosulį. Uogos galėtų ir mano troškulį nuraminti. Alkiui nuraminti motina turėjo daugybę dainų ir pasakų. Senis baronas čia nuramindavo savo aistras: grybaudavo ir medžiodavo.
paramìnti.

1. padaryti ramesnį, paguosti: Norėjau paraminti, rengiausi pasakyti, kad būtinai pasveiks. Atsisveikinimo valandomis kaimynai nuoširdžiu žodžiu paramina. Kukuok, kukuok, gegulės vaikeli, paraminkie neramią draugelę. Šiandie mane Morta dar paramìno, kad teks veselioti. Reikia pasišnekėt, pasiramìnt. Skaitant šitą kningelę, gali žmogaus širdis pasidžiaugti ir pasiraminti.

2. padaryti šiltesnį, padrungninti: Parãmino šaltą [v] andenį, šiulto inpylęs. Iš kelionės reikia arkliui [v] anduo parãmint, kad būt vasarošiltis.

3. pasilinksminti: Lasiškėj susirinkdavo žmonės iš visur pasirãmint, be pas mus būta labai gražios vietos. Iš kariuomenės grįžus, reikia biškį pasrãmintie.

4. nurimti, apsitramdyti: Jagu ponas pasrãminsta, tai ir pasiliksta Utenoj.
suraminti.

1. paguosti, nuraminti: Sukęsi, savo širdelę suramýsi, ir vėl gerai bus. Oi eisu, eisu pas motinėlę močiutei pasiskųstie, širdelę suramýtie. Aš atėjau atlankyt ir širdelės suramýt. Naują dainą aš nupinsiu iš svajonių ir jausmų; liūdną širdį suraminsiu sutartinės švelnumu. Ir ateina tėvelis suramintie sūnelių. Kareivis suramino poną ir nuėjo vaisko varyti. Suraminusi ir pavalgydinusi mergaitę, senutė paprašė jos paieškoti galvą. Suramys tau širdį patrankos kulkelė, o man, siratėlei, sieroji žemelė.
suramìnamai. Suramìnamai skamba.
suramìnančiai. Tėviškai ir suraminančiai skamba Ašpurvio žodžiai. Kada aš turėjau savo močiutę, tai vis susiraminau širdelę. Nors gailiai verkiau, susiraminau, rūtelių lapelius susirankiojau. Aš tik su vaikais susiraminù. | Turime susiraminti, kad Lietuvoje duonutės užteks. Palesysim kviečiais, gaidukai susramìs (apsidžiaugs) .

2. nusimalšinti, nustoti niršus, nurimti: Davė valdžiai smūgį, nuo kurio ji negreit susiramino. Nespėjome susiraminti po susirinkimo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apraminti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ramìnti</b> (-ýti), -ìna, -ìno. rãminti, -ina, -ino; rimti. <br/>1. <span class="explanation">guosti, maldyti: </span> Pareis pareis – ramìna tuos tėvus. Save viltimi ramìnti. Tėvas ją ramina, glosto petelius ir apgaut ketina įkyrius piršlius. Ramìnk seną motinėlę, kad ji negailėtų. Iš šalių joja po du broleliu, sesulę ramýdami. Cit, neverki, mergužėle, ramìnk savo širdužėlę. Meski žagrelę, imki smuikelį, ramìnk mano širdelę. Pradėj [o] rinktis sau mergelę širdelei ramýtie. O kas ramìs siratą vieną? Žmogus tikrai galėtų nusimint, idant jo tai neramìntų, jog V. Christus yra toli stipresnis už veliną. Daina širdį ramina, daina skausmą mažina. Darbas mane ramina, darbas gydo. Gera duktė senatvę ramina, bloga – gyvenimą gadina. <br/><b>ramìnamai</b>. Nustebęs Romas tik žiopčiojo, bet Rapolas raminamai patapšnojo jam per petį. Miškas ošė ramìnamai. Raminkitės, klausykit mano patarimo. Blaiviai žiūrėkime į faktus ir nesiraminkime nepagrįstomis viltimis. Raminamės, kad daugiau tai nepasikartos. Lengvinos vargus, šluostės prakaitą ir liūdną širdį ramìnos. Raminkitės ir jūs nelaimėje tokia ar dar geresne mintimi. Juo raminuos dūsavime. Tavim pačiu ramindamiesi, ant tavę visiškai perstotumim. <br/>2. <span class="explanation">daryti ramų, tramdyti, malšinti, tildyti: </span> Ramìnk vaikus, labai triukšmauja. Tik tu ramink mane, jeib aš su savo staigumu nesudarkyčiau viso savo žygio. Kurs … Christaus meilę gauna, irgi ramina savo kūną. Vaikai, ramykitės, tuoj būsit apeiliuoti diržu! Ramìnkis patsai, berneli, juk manę mylėt nebgali. <span class="explanation">neleisti ką daryti, drausti: </span> Raminti, kūną varžyti. Ir žmogus per visus amžius turi ramintis irgi draustis. <br/>3. <span class="explanation">lengvinti, mažinti, šalinti, naikinti: </span> [Aguona raudonoji] varo prakaitą ir ramina skausmus. Ilžė davė Grėtei raminančios arbatos. Skausmų raminamasis vaistas. Idant žodžiai jo daugesn rūstybę ramintų, o neg ją judintų. \| Ramink tu mūsų klapatus. Pamažu Katrės širdies skausmas raminosi, karštos ašaros vėso. <br/>4. <span class="explanation">džiuginti, linksminti: </span> Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs, teip visados ramìnęs, visados mylėjęs. Ir priugdę kaip meldo gražiausio pušyno, jaunas širdis ir dūšias vaikelių ramìno. Žalia ir žydra spalva daugumą žmonių ramina. <br/>5. <span class="explanation">tenkintis, rimti: </span> Mes nesiraminsime pasiektais laimėjimais. <br/><b>apramìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek paguosti, numaldyti: </span> Aš bandžiau senutę apraminti. Jie buvo septyni, ir tas juos kiek apramino. Aplink vežimą sustojusių vyrų apramintas, nustojau ašarojęs. Apsiraminaũ, kap jy parej [o]. Kaip mat i apsramìno. <br/>2. <span class="explanation">apmalšinti susierzinimą, susijaudinimą, įdūkimą, nerimą, rūpestį: </span> Apramìnk tuos triukšmadarius. Vėliau ir jos tėveliai apsiramino ir dalies davė. Kai kiek apsiramino, tas bernas papasakojo, kad jis tam urve nieko nematė. Kurgi jis apsiramins, žinodamas tokių gerų naujienų. \| Šią naktį Einiukas blogai miegojo ir tiktai prieš rytą apsiramino. <br/>3. <span class="explanation">sulaikyti, apstabdyti: </span> Atejau apramìnti tamistą ant nakvynės, kad nevažiuotumei, t. y. apstabdyti. <br/><b>nuramìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paguosti nuliūdusį, numaldyti: </span> Nuramino nuliūdusią širdį. Skrenda gegutė palapindama, pulką siratų nuramindama. Saulė nuraškis paparčio žiedus, vargas nuramins našlaičius biednus. Čiulbėk, lakštute, naktį ir dieną, nenuramìnsi mūs nė vieno. Jų žodžiai negalėjo jos nuraminti. Nieks nuraminti tavęs negali, nei išmatuoti širdies gilumo. Niekas teip sielos nenuramina, kaip būt valnu nuog nuodėmių. Abejojantį nuramink, verkiantį nutildyk. Jeigu žmogui nelinksma, paukštis nenuramiñs. Gerk lašeliuką – nuraminsi vabaliuką. <br/><b>nuramìnamai</b>. Tik va ateina tokių valandėlių, kad, rodos, praregi – ir pravirksti karčiai, nenuraminamai. Ir tik parėjęs iš fabriko namo, nusiramindavo kiek Laurynas, žiūrėdamas į savo mažą sūnelį, kurį labai mylėjo. Nusirãmino žmogus: buvo paniuręs, bet razgiedrėjo, kai debesys praejo. <br/>2. <span class="explanation">sutramdyti, numalšinti: </span> Nuramìno karalius buntą trakūnų, t. y. nustabė. Aš pats nuraminsiu žemaičius, jų vieninteliu valdovu tapęs. Liepė žmonėms melsties, kad Dievas nuramintum dideliai šiaušantys turką. Supykusį raminau, bet negalėjau nuraminti. Negal ano nė su gerumu, nė su piktumu nuramìnti. Ant rytojaus nebelijo, teip jau ir nusiramìnom. Jiems. pakilus aukštyn, vanduo pamažu vėl nusiramindavo. <br/>3. <span class="explanation">pasitenkinti: </span> Tu bagots, aš prasta, nenusiramìnsiv. Negalima nusiraminti tuo, kas pasiekta. Tuo gi nusiramina troški širdis mano. Tuo baisumi plakimu … širdys žydų ir pahonių negalėjo nuramintis. <br/>4. <span class="explanation">sutaikinti. </span> <br/>5. <span class="explanation">pašalinti, nuslopinti: </span> Arbata nuramino kosulį. Uogos galėtų ir mano troškulį nuraminti. Alkiui nuraminti motina turėjo daugybę dainų ir pasakų. Senis baronas čia nuramindavo savo aistras: grybaudavo ir medžiodavo. <br/><b>paramìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti ramesnį, paguosti: </span> Norėjau paraminti, rengiausi pasakyti, kad būtinai pasveiks. Atsisveikinimo valandomis kaimynai nuoširdžiu žodžiu paramina. Kukuok, kukuok, gegulės vaikeli, paraminkie neramią draugelę. Šiandie mane Morta dar paramìno, kad teks veselioti. Reikia pasišnekėt, pasiramìnt. Skaitant šitą kningelę, gali žmogaus širdis pasidžiaugti ir pasiraminti. <br/>2. <span class="explanation">padaryti šiltesnį, padrungninti: </span> Parãmino šaltą [v] andenį, šiulto inpylęs. Iš kelionės reikia arkliui [v] anduo parãmint, kad būt vasarošiltis. <br/>3. <span class="explanation">pasilinksminti: </span> Lasiškėj susirinkdavo žmonės iš visur pasirãmint, be pas mus būta labai gražios vietos. Iš kariuomenės grįžus, reikia biškį pasrãmintie. <br/>4. <span class="explanation">nurimti, apsitramdyti: </span> Jagu ponas pasrãminsta, tai ir pasiliksta Utenoj. <br/><b>suraminti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paguosti, nuraminti: </span> Sukęsi, savo širdelę suramýsi, ir vėl gerai bus. Oi eisu, eisu pas motinėlę močiutei pasiskųstie, širdelę suramýtie. Aš atėjau atlankyt ir širdelės suramýt. Naują dainą aš nupinsiu iš svajonių ir jausmų; liūdną širdį suraminsiu sutartinės švelnumu. Ir ateina tėvelis suramintie sūnelių. Kareivis suramino poną ir nuėjo vaisko varyti. Suraminusi ir pavalgydinusi mergaitę, senutė paprašė jos paieškoti galvą. Suramys tau širdį patrankos kulkelė, o man, siratėlei, sieroji žemelė. <br/><b>suramìnamai</b>. Suramìnamai skamba. <br/><b>suramìnančiai</b>. Tėviškai ir suraminančiai skamba Ašpurvio žodžiai. Kada aš turėjau savo močiutę, tai vis susiraminau širdelę. Nors gailiai verkiau, susiraminau, rūtelių lapelius susirankiojau. Aš tik su vaikais susiraminù. \| Turime susiraminti, kad Lietuvoje duonutės užteks. Palesysim kviečiais, gaidukai susramìs <span class="explanation"> (apsidžiaugs) </span>. <br/>2. <span class="explanation">nusimalšinti, nustoti niršus, nurimti: </span> Davė valdžiai smūgį, nuo kurio ji negreit susiramino. Nespėjome susiraminti po susirinkimo.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.