raudõtojas (-is), -a.
1. kas balsu verkia, rauda. . Skripkele mano, raudotoja mano.
2. raudų sakytojas, garbstytojas: Improvizacijos galimybė raudotojai leidžia išsakyti raudoje savo patirtį, panaudoti konkrečią aplinkos medžiagą. Įsručio bažnyčios vizitacijos ataskaitoje vėl liepiama bausti raudotojus. Įvairios tautos yra turėjusios ir samdytus raudotojus, ir raudotojas [prie numirėlio]. Budynėse neapsieidavo bent be dviejų vamzdininkų ir vienos raudotojos. Alaus gardaus giedotojam, čibulio, česnako, miežienio abrako raudotojam.
apraudótojas, -a. kas gailiai apverkia, aprauda. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.