règzti, rẽzga (rẽzgia), rẽzgė
1. megzti, pinti, daryti nėrinį, tinklą: Pyte pytas, regztè rẽgztas. Ką čia rezgat, ką čia mezgat? Aš jau antra diena pirštines rezgù. Moterys pančekas, o vyrai bučius rẽzgė. Dabar jau nèrezga tinklų. Aš rezgù rezginį iš virvelių par plačią lentelę. Rẽzgia kašiką bulvėms semti. Vakar maišę rezgiaũ. Aš mokėjau kada vyžus règzt, reiks tau nulebedyt. Vežimo galai neregztì – šienas byra. Nujautė, kad čia kažkokia kombinacija rezgiama. I rusiškai, i lenkiškai kap rezgines rezgù (prastai kalbu) . Pasakoja kap regztè rẽzga (greitai) . dėlioti, jungti tam tikra tvarka: Šiuose kūriniuose autorius lengvai rezga intriguojančias situacijas.
2. pradėti, palaikyti (kalbą): Sugebėjo visokiais atvejais lengvai regzti pokalbį. Iš lėto važiavo, regzdami pašnekesį. Kalba rezgasi sunkiai. Nesirezgė kalba. kilti, rastis: Paskui ginčas rezgėsi tarp Vadimo ir Olego. Jo galvoje ima regztis prisiminimai. Galvoje rezgasi vaizdai, ištisa vaizdų pynė.
3. kalbėti: Normantas žargoniškai, kai būdavo gerai nusiteikęs, rezgė kaip tikras Lietuvos žydelis. Ta merga rẽzga vokiškai, t. y. kalba. sakyti, pasakoti: Suklusau – įdomu pasidarė, ką ims regzti. Pikta ir klausyt – niekus tik rẽzga boba. Per visą vakarą jis man rẽzgė pasakas. Vaikas poterius rezga. Paėmė laikraštį, tai kap poterių rẽzga (gerai skaito) . skaityti: Na, kas mokat gerai règzti, paskaitykit laišką.
4. prastai mokant, ką daryti: Da anas nekaip skaito, tik ką rẽzga.
5. lipti, ropštis: Pradėjo règztis ant arklio. Ko tu tę rezgíes an to medžio, kad tu užsidobtai!
6. prieštarauti, kištis, kliudyti: Pri dalybų neregsma.
7. pykti, kivirčytis: Kai tik jos susieina, tai ir pradeda règztis.
aprègzti, àprezga, àprezgė
1. apmegzti, apipinti: Aprezgiu, apipinu. Àprezgiau galus ratų, t. y. išrezgiau. Beržų liemenys stovėjo jau nuo viršūnių iki žemės žalsvu plonučiu žirgučių rezginiu apsirezgę. apnarplioti: Apregztas virvėmis vargingai išsitiesė.
2. negražiai nuaugti: Mūsų paršeliai apsìrezgė, net bjauru žiūrėt.
pilvù apsirègzti pasidaryti pilvotam, išdribusiam: Pilvù apsrẽzgus i eina kai traktorius. Nevalgyk daug, ba pilvù apsirègsi.
atrègzti, àtrezga, àtrezgė
1. atmegzti.
2. atsišnekėti, atsikirsti.
įrègzti, į̃rezga, į̃rezgė.
1. įmegzti, įpinti. . Žentas į̃rezgė nagus į čiupryną, į plaukus.
2. įlipti, įsiropšti: Įsirezgė į kelioninį brikelį. Įsirezgė į medį, į kalną.
3. įkalinti: Įsodinu, įrezgiu, apkalu.
išrègzti, ìšrezga, ìšrezgė
1. išmegzti, išpinti: Langas viela ìšregztas, išpytas. Galą vežimo ìšrezgiau. Grytį kokią [senis] išrègzdavo, i viskas.
2. atmegzti, išrišti: Išrègzti juostelę. Neižrezgiamas.
3. sunkiai išlįsti. . Ištisą dieną krapštėsi, kol išsirezgė iš olos ant žemės. Išsirezgė iš vežimo.
nurègzti, nùrezga, nùrezgė
1. numegzti, nupinti: Ką no dirbčiau, a švederį (megztinį) kokį nurègzčiau, a ką. Nùrezgė rezgines. Nurezgė staltiesę. Čia menki siūlai, iš jų nenurègsi gero tinklo. Voras nurezgė tinklą. Nùrezgiau dvejas nagines. Aš du krepšius nurezgiau. Stambesnių skolų atsikratė, darydamas Vailokaičio statomai bažnyčiai altorius ir ištrūkdamas iš Sarpaliaus nuregzto vekselių voratinklio. Del savęs nusìrezgu krestį. Perkūnas nusirezgė iš ašutų rėtį ir ėmė sijoti.
2. nusiropšti, nulipti: Nusirègzt nuog pečiaus senam sunkiau.
parègzti, pàrezga, pàrezgė
1. kiek pamegzti.
2. sudėti, padainuoti: Pàrezgiau dainą.
3. pakalbėti: Ji pàrezga ruskaĩ.
pérregzti.
1. perpinti.
2. iš naujo išpinti: Párrezgiau sėdynę, pasostę ratuose su virve. iš naujo padainuoti: Párregsiu iš naujo dainas, t. y. pardainuosiu.
3. perlipti, persiropšti: Bursininkas ne taip laimingai persirezgė per tvorą.
prirègzti, prìrezga, prìrezgė.
1. raizgant pririšti: Mislijama … vielos prie anos priregzti ir … toliaus traukti.
2. daug ko primegzti: Duktė prìrezgė daug.
3. prikalbėti: Tokią krūvą prirezgiau poterių, ir dar negana.
surègzti, sùrezga, sùrezgė.
1. sumegzti.
2. negražiai numegzti, suraukti: Pančeka padaryta negražiai, kai rezgė suregzta. Surègzk maišus (sutrauk, susiūk skylę), reiks kada malūnan važiuot. Ot kad surezgė, ir iširo! Miške gimęs, miške augęs, sumegztas, suregztas, daug darbo padaro. Ir nemokėdama susrègs maišus. bet kaip padaryti: Vos ne vos surezgė per mėnesį vežėčias. Vasarą ant kraštų upių surezgė iš žabų būdeles. Šep tep sùrezgiau tau kelnes.
3. sudėlioti, sujungti tam tikra tvarka: Mūsų kūrinys bus gal ir sklandus, bet tuščias, be jėgos, be išraiškos, suregztas iš nuvalkiotų posakių. Sakinys nesklandžiai suregztas. Jijė nesùrezga žodžių daino [je]. Jis mintyse surezgęs tolesnį pokalbį. Iš nugirstų paskirų žodžių nebepajėgia suregzti minties. Anas greičiau susrègs, kaip kalbėt, be mokytas.
4. suvartoti rezgant: Sùrezgiau visas virves in regztį, nebturiu.
5. pakalbėti, pasakyti: Vieną kitą žodį suregzdavo ir nuo savęs. Vos sùrezgiau porą žodžių i parejau namo. susikalbėti: Šep tep susìrezgu ir rusiškai. Iš bėdos da ir angelskai susirègzčiau.
6. susipykti, susikivirčyti.
užrègzti, ùžrezga, ùžrezgė
1. užmegzti, užpinti: Galas vežimo neùžregztas buvo, tai ir išslydau. Jau užrezgiau vežimo galą. Šiaip taip ùžrezgiau skylę tvoros. Šviesūs sidabro siūlai nusitiesia nuo krašto iki krašto, užregzdami atsivėrusių pragarmių žiotis.
2. užlipti, užsiropšti: Argi jie girti užsirègs ant trobos! Vaikas užsirezgė medžian.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.