aprėkoti

rė́koti, -oja, -ojo. rėkóti, -ója, -ójo. rėkauti:

1. Kad baisu: teip dega, teip pleška to grytelė, žmonys rė́koja, plėnės krinta. I jis, atsistojęs ant tvoros, kai gaidys rėkoja. Ko rėkoji kaip skerdžius! Ko rė́kojat kaip girioj! I rėkója prisigėręs.

2. Ko čia rė́koji, gerklę išlėmęs?! Manai, kas tavęs bijo. Nerėkok per daug ant manęs, – tarė bernas ponui.

3. dainuoti, giedoti: Rėkóju, i tiek: koks čia balsas. Ne tiek rinko, kiek rėkojo, kol bernelį priviliojo.
aprė́koti. aprėkauti: Suėję prie mašinos, akmenskaldžiai aprėkojo jį, reikalaudami rangovo Deveikio. Aprė́kojau Petrą, kad jo arkliai išėdė man kopūstus. Apsirė́kojo su brigadinyku, tai tas dabar i pyksta.
atrė́koti

1. atrėkauti: Mano vaikai atrėkoja.

2. pagiedoti: Aš kaip nuėjau [bažnyčion],
dvi dalys jau buvo atrė́kotos, jau paskutinę dalį rėkojo.
išrė́koti

1. kurį laiką rėkauti: Aštuonias dienas išrė́kojau – taip sopėjo. Išsirė́kos, i praeis pasiutys.

2. išrėkauti
3. Išsirė́kojo, išsidirbo viena kitą – šuva mėsos neėstų!
nurė́koti. nurėkauti 1: Vyrai nurėkojo pas seniūną.
parė́koti

1. pasikalbėti: Nuėjo pas kaimyną pasirė́kot.

2. parėkauti 2: Parė́kos parė́kos i nutils, tu jo nebijok.
susirė́koti. surėkauti
1. Kur čia tokioj girioj susirė́kosi. Gerai neprigirdi, bet šiaip teip susirė́kojom.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>rė́koti, </b>-oja, -ojo. rėkóti, -ója, -ójo. rėkauti: <br/>1. Kad baisu: teip dega, teip pleška to grytelė, žmonys rė́koja, plėnės krinta. I jis, atsistojęs ant tvoros, kai gaidys rėkoja. Ko rėkoji kaip skerdžius! Ko rė́kojat kaip girioj! I rėkója prisigėręs. <br/>2. Ko čia rė́koji, gerklę išlėmęs?! Manai, kas tavęs bijo. Nerėkok per daug ant manęs, – tarė bernas ponui. <br/>3. <span class="explanation">dainuoti, giedoti: </span> Rėkóju, i tiek: koks čia balsas. Ne tiek rinko, kiek rėkojo, kol bernelį priviliojo. <br/><b>aprė́koti</b>. aprėkauti: Suėję prie mašinos, akmenskaldžiai aprėkojo jį, reikalaudami rangovo Deveikio. Aprė́kojau Petrą, kad jo arkliai išėdė man kopūstus. Apsirė́kojo su brigadinyku, tai tas dabar i pyksta. <br/><b>atrė́koti</b><br/>1. atrėkauti: Mano vaikai atrėkoja. <br/>2. <span class="explanation">pagiedoti: </span> Aš kaip nuėjau [bažnyčion], dvi dalys jau buvo atrė́kotos, jau paskutinę dalį rėkojo. <br/><b>išrė́koti</b><br/>1. <span class="explanation">kurį laiką rėkauti: </span> Aštuonias dienas išrė́kojau – taip sopėjo. Išsirė́kos, i praeis pasiutys. <br/>2. išrėkauti 3. Išsirė́kojo, išsidirbo viena kitą – šuva mėsos neėstų! <br/><b>nurė́koti</b>. nurėkauti 1: Vyrai nurėkojo pas seniūną. <br/><b>parė́koti</b><br/>1. <span class="explanation">pasikalbėti: </span> Nuėjo pas kaimyną pasirė́kot. <br/>2. parėkauti 2: Parė́kos parė́kos i nutils, tu jo nebijok. <br/><b>susirė́koti</b>. surėkauti 1. Kur čia tokioj girioj susirė́kosi. Gerai neprigirdi, bet šiaip teip susirė́kojom.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.