aprėplioti
rėplióti, -iója, -iójo. rė̃plioti, -ioja, -iojo
1. ropoti, šliaužti: Rupūžės rėpliója gryčiose: pavasarį daug jų pasirodo. Koks tau kirminas šitai rėplió [ja]. Tuoj bus pavasaris – šit vabalai po žemę rėpliója. Tik vėžiai atbuli rėplioja. Kokia didelė musis rėplió [ja]. Atsibudęs jisai ir pamatęs, kad ant bliūdo rėplioja daugybė musių. Tu rupūžnoji, kur rėplioji? Bei tos varlės ant tavęs… rėplios. Tada prapuolė visas kūnas, ant žemės rėpliojęs (rėpliojusis). Rėpliojantis vėdrynas. Blindė rėpliojančioji. Kelio viduriu rėpliojo milžiniškas traktorius.
2. eiti keturpėsčiam, repečkoti: Tas vaikas rėpliója po žemę lyg vabalas. Rėplió [ja] kaip varlūtis. Muno vaikas jau rėplió [ja] po trobą. Tas vaikas rėpliója po gryčią. Negal vieto [je] stovėti – reik rėplióti [vaikui].
3. eiti pamažu, nerangiai, vilktis: Kac, kac, kac, kur ten rėplióji, kokį ten reikalą turi! Rėplióji vos gyvas – ar negali greičiau paeiti? Po operacijos jau rėpliója. Lokys rėpliója. Rėplióte parėjau iš lauko [susirgęs]. Aš rėplióju i rėplióju, ale nemirštu. Rėpliók ir rėpliók žmogus, jei nori, dieną ir naktį kaip koks šuo. Rėplióji rėplióji (eini, dirbi) žmogus nuo tamsos ligi tamsos. Kojos rankos dreba – rėplióju, i gana. Velkas koja už kojos, rėpliója kaip vėžys. | Jau ir aš devintą dešimtį rėplioju (einu) . Per visą pasaulį ąžuolas virtęs, o per jį margi geniai rėplioja.
aprėplióti.
1. apropoti, apšliaužti: Aprėpliójo visą pievą varlių rūlės, t. y. apėjo.
2. apeiti repečkomis: Ropomis aprėpliojo, apgrabaliojo tokią vietą, kur jiems atrodė tinkamiausia kasti.
atrėplióti.
1. atropoti, atšliaužti: Meistras, tikt pamatęs kirminuką su sviestu atrėpliojantį, tiktai capt ir nutvėrė. Atrėpliójo ir vėžys.
2. ateiti keturpėsčia: Atrėpliója repečka, rėplomis kūdikis. Žiūrėk, tavo vaikas pas tave atrėpliója. Atrėpliója vaikas keturiom.
3. palengva, nerangiai ateiti: Penktasis [vyras] atrė̃plio [ja] sėti. Atrėpliojo klišom kojom meškiukai.
įrėplióti.
1. įropoti, įšliaužti: Kirmėlaitė Anzelmui į ausį įrėpliojusi.
2. keturpėsčia, repečkomis įeiti: Įrėpliók tu mun į tokią pelkę – da galėjo [vaikas] nuskęsti!
3. pamažu įeiti: Iš trobos į bakavą [vaikas] įrėpliójo. Ok, višta su tais žąsynais (žąsiukais) įsirėplió [ja] į daržą ir nuėda visus runklius.
4. įlipti, įsiropšti: Šneideris [primuštas],
kiek tiek atsigaivelėjęs, į lovą įrėpliojo ir sirgo. Tol lipa nesustoja, kol pilvan įrėplioja.
išrėplióti.
1. išropoti, iššliaužti: Iš urvo išrėpliójo tokia didelė rupūžė, kad da tokios nemačiau. Perkūnija atgruma, o čia vėžiai išrėpliójo į visas šalis – babūnei strokas. Jiem ten bešnekant, susijudino marės, išrėpliojo smakas su devyniom galvom.
2. išeiti keturpėsčia, repečkomis: Kaip ans. par slenkstį išrėpliójo, aš i pati nežinau.
3. pamažu, nerangiai išeiti, iškėblinti: Viską vyrai pasidaro, tik karvės išrėplióju pasimilžt. Da menkai paeita, o jau išrėpliójo į lauką. Štai ir mano mylimoji iš seklyčios išrėplioja. O štai mano mylimoji iš kanapių išrėpliojo.
4. išsiropšti, išsikapanoti: Tada tas kareivis persigandęs, išrėpliojęs iš plynios, kol parėjo, jau ir prašvito. Katras pirmas iš upio išrėpliósiva. Iš anglų vos vos išrėpliójo (išvengė pataisos) .
nurėplióti.
1. nuropoti, nušliaužti: Šiaip taip nurėpliojo grambuolys ligi to audeklo.
2. keturpėsčia nueiti, nurepečkoti: I nurėpliók tu mun tiek! Jau Valės vienos nė valandelės negalima bepalikti – būs kur ir nurėpliójusi.
3. pamažu, sunkiai nueiti, nukėblinti: Kada nurėplióju į kuknę, išverdu ką nors. Kol nurėpliójom pėsti, nelengvai buvo. Vilkas, visas sumuštas, vos šiaip taip nurėpliojo į pagirį.
parėplióti.
1. paropoti, pašliaužti.
2. sunkiai paeiti, parepečkoti: Keturpėsčias ką tik parėpliója. Tiek jau nusigėrė, kad vos parėplioja. Aš an kojų neparėplióju. Kad galėčiau atsistoti, tai bandyčiau parėplioti. Šit aštunto [je] dešimtė [je] parėplióju, da dirbu. Ar tu neparėplióji greičiau!
parrėplióti.
1. parropoti, paršliaužti.
2. keturpėsčia, ropomis pareiti: I paskui negalėjau pareit, tai rėpliote parrėpliójau iš lauko.
3. sunkiai pareiti: Parrėpliójau šiaip taip. Jau parrėplió [ja] Petris iš lauko. Pro kapines čia i parrėpliójau naje rėpliote.
prarėplióti. praropoti.
prirėplióti.
1. priropoti, prišliaužti.
2. ropomis prieiti, prirepečkoti: Tai ans žmogžudys, kuriam galvą nenukirtęs buvo, pusgyvis pasilikęs ir prie durų prirėpliojęs.
surėplióti. suropoti, sušliaužti.
užrėplióti.
1. užropoti, užšliaužti: Teip beplušėdamas [kirminėlis] užrėpliojo iki pat lango.
2. užlipti, užsiropšti: Užrėpliójo ant kalno i nãjo (nuėjo) . Peršliaužėme griovį ir užsirėpliojome ant pylimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.