rėplóti, -ója, -ójo. rėplioti:
1. Kirmėlės tik rėplója an kopūstų. Vėžys rėplója. O tame tarpe kiek kirminelis aukštyn rėplojo, tiek ir sviestas aukštyn kėlės.
2. Mažutėliai tik rėploja. Jis kaip girtas rėplojo į kalną.
3. Kur čia rėplóji su purvinom kojom ant padlago? Rėplója tas diedas per kilimą. Žinom juk, ką jaučiai mums rėplódami riekia.
aprėplóti. aprėplioti.
atrėplóti. atrėplioti 2: Man toliau, i tai aš jau atrėplóju.
įrėplótiš. įrėplioti
1.
išrėplóti. išrėplioti 1: Aš tave paversiu į utėlę, o save į blusą, o katra pirma iš vandens išrėplósiva, tai ta su gražiaisiais drebužiais apsirėdys.
prirėplóti. prirėplioti 2: Tai ans razbaininkas, kuriam galvą nenukirtęs buvo, pusgyvis pasilikęs ir prie durų prirėplójęs.
užrėplóti. užrėplioti 2: Kelkis, broli, iš purvyno, užrėploki an žolyno.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.