apręsti
rę̃sti, reñčia, reñtė
1. daryti rinčius, įkarpas. . Karvė nebrentė (nesidarė jai rinčiai ant ragų), šešiais veršiais ir pardaviau.
2. kapoti, kirsti: Kad medį renta skersai ir pusiau, krimta skiedrantos. Neręsk tu tų malkų! Kam tu tą malką renti! Tol reñtė, kol pailso. Kirto rentė bernelis klevelį. Broleliai kirste kirto, dieveriai ręstè reñtė, oi, tik niškirto mano vargelių iš anytos vartelių. Sugavo …, kurie kaipo žinovai tų kraštų kryžokams vadovais buvo, kurims tujaus rentė galvas.
ręstinaĩ. Ręstinaĩ ręsti (be pjūklo dirbti) budinkai. Ta šnapšė sprandą ar galvą renta žemėn.
3. statyti iš rąstų, kirsti (trobesį, rentinį, sienas): Ans reñčia priemenę. Iš rąstų rę̃sk rentinį rūmui be samanų, o paskui parkelk. Reñčia tvartą ir pirkią, kelsis vienan daiktan. Šulinys jau baigtas, dabar tik rentinį reñčia. Svirnužėlę reñtė jaunai mergytei vaikščiot. Renčiau stonužę per nedėlužę. Jauja buvo renčiama iš apvalių rąstų klojimo viduryje arba viename jo gale. Todėl turi aslą su plytomis iškloti, sienas iš mūro padirbti, lubas ręstas suskliausti. Būrs, trobą ręsdamas, ant savo kirvio pyko, paliko kirvis negeru. Kirto rentė broleliai tiltelį, ir nulėkė ant marių skiedrelė. Normanai savo karo laivus ręsdavo iš juodų kaip naktis pelkėse mirkytų ąžuolų.
4. godžiai, daug valgyti: Anam skanu buvo, ans i reñta. O reñčia, o reñčia mėsą! Jis renta kaip arklys.
5. smarkiai pasakoti, kalbėti, plepėti: Mes čia reñčiam, porinam. Mergaitė pasakas reñčia kaip sena boba. Neklausyk tu jo, jis vis nei šį, nei tą reñčia. Ar tu kažin teisybę pasakoji, o gal ir rentì? Renta, o nežino, ką rentantys. Mūsų Petrukas renčia kaip senis. Pasakas ręsdavo seneliai ne tik mažiems vaikams, bet ir suaugusiems. Dabar jis, sako, prakalbas reñčia (agituoja) . | Seniai kalėjime kenčiu, vis tas pačias dainas renčiù (dainuoju) .
aprę̃sti, apreñčia, àprentė.
1. padaryti aplink įkarpas, įpjovas: Apirenčiu. Apsìrenčiau padus [klumpėms],
bet dar peretkai nuo kurpalių nenuimti.
2. padaryti ką rentinio pavidalo: Kur uolose savaime yra pasidariusios duobės ir apręsti lyg šuliniai įlinkiai.
atrę̃sti, atreñčia, àtrentė. atkirsti: Jis àtrentė rąsto galą, t. y. dailiai atkirto. atpjauti, atkirpti, atrėžti: Atrę̃sk nuo audeklo tą galelį kalėdninkams.
įręsti, įreñčia (į̃renčia), į̃rentė
1. padaryti įpjovą, įkirsti, įpjauti: Obelis įręstà ant lazdos (= lazdai). Kas čia į stalą įpjovęs, įreñtęs? Kad jo kamieną įrenti, tai išteka iš jo syvai. Kažin kas įreñtęs medį ir palikęs. Jis giliai iñrentė pirštą. Kirvis pasprūdo, ir įsìrenčiau į koją. išpjaustyti: Kryžiaus skersmeny įręsta gotinėmis raidėmis: „Čion ilsis Dievyje Adomas Šalteikis“. Buvo įreñtęs ličbą, kada butas statytas. Į lazdą įrę̃sk tiek rintelių, kiek karpų turi, i pamesk. Kas tą lazdą atras, tam tos karpos prikibs. Jis … savo vardą į nekurį medį įrentęs. Tik Šimonio likimas savo skaptu įrenčia vieną bruožą po kito. Veide per anksti ryškiai įsirentę tragizmo ruožai.
2. sukirsti iš rąstų, išręsti: Uošvis įreñčia iš vidaus kiaunorę. Pirma įreñčia rentinį, paskui išveda sienas.
išrę̃sti, išreñčia, ìšrentė.
1. išpjauti, iškirsti: Jis išrentė rintį. Išrę̃sk man mažą geldelę. Po tomis užlomis par uolektį dvi kartali tvorinyki pasieti vytimis, vienais galais į kamaros sieną stipriai įremti skylėse, tai lėtai išręstose, ant kurim kartalim krovė medžius ar rudenį męsą kabinėjo džiovinti.
2. pastatyti iš rąstų, sukirsti (rentinį, trobesį, sienas): Visą rentinį ìšrenčiau, t. y. salig stogo išbudavojau. Išręstà troba. Ìšręstos trobos sienos. Jie parėjo į … labai didę, išręstą ruimą.
3. išvalgyti: Vienas ìšrentė visą bliūdą.
4. išpasakoti, išsakyti: Renčia renčia, iki viską išreñčia. Pro ašaras visą teisybę išrenčiau. Vaikiščią net prakaitas išpylė, iki išrentė visą šeimyną nuo pradžios iki galo.
nurę̃sti, nureñčia, nùrentė
1. nukirsti, nupjauti: Aš nùrenčiau rąsto galą. Nuręsk man kliucių. Anksčiau jame niekas neganė, retai kas kokį grėbliakotį ar menturį tenurentė – mylėjo žmonės mišką, augino jį ir saugojo. Kirviu nurę̃sk eglės viršūnę, kad važiuojant nesivilktų žeme. Kol tu su tokiu bukiu peiliu nurę̃si medį, veikiau nagus susiraižysi. Bet sunku buvo jims grumties su tu smaku, kuriam, vieną makaulę nurentus, trys keturios ataugo į vietą. Palenkė sprandą, o budelis nurentė galvą it kopūstui. Baltmiškis atkasė [numirėlį],
sprandą nurentė, ir nebeparėjo. Kaip kirto ir nurentė su vienu kirčiu milžino galvą. Ir žmogus, išsiėmęs peilį, nurentė jaučio uodegą. Dėkuo visims daktarams, katrie mun tą koją nū̃rentė; aš nejutau, ka nū̃rentė. | Nuręstà arba nusklembta piramidė.
2. pastatyti iš rąstų, sukirsti (rentinį, trobą): Triobą nurę̃sti. Nurę̃sk rentinį.
3. sugebėti gerai pasakoti: Jau nekaip tu čia nùrentei. Petras dar nurenčia geriau ir už jį. Jis nùrenčia kai senis.
parę̃sti, pareñčia, pàrentė
1. Pàrenčiau rentinį, t. y. po rentiniu naujus vainikus indėjau.
2. sukirsti, pastatyti: Jau paręstà troba jų.
3. pavalgyti: Darbininkas kad ręste parę̃s gerai, t. y. pavalgys, tai dirbs.
pérręsti.
1. perkirsti, perpjauti: Parrenčiau rąstą pusiau. Párrentė su peiliu durų skląstį ir įsigavo pri mergos.
2. iš naujo sukirsti, perstatyti: Po kelerių metų [tėvas] perrentė gyvenamąjį namą, jį sumažindamas.
prirę̃sti, prireñčia, prìrentė.
1. prikirsti, prikapoti.
2. prikasti iki tam tikros vietos: Kai jis prirentė griovį ligi pat upeliuko, su pasitenkinimu atsikvėpė ir dirstelėjo atgal.
3. prisidėti, prisirėžti (žemės) ariant: Jau amžius Pikčiurnos pykosi su kaimynais dėl laukų ežios, nes jiems taip atrodė, kad juos kaimynai skriaudžią, kasmet prisiręsdami nuo Pikčiurnų dirvos.
4. pripasakoti, prisakyti: Prìrentė visokių niekų.
5. daug, godžiai privalgyti, prigerti: Duonos prìrentė, ir gerai. Prìrentė kukulių iki kaklo. Ar dar tu neprìrentei?. Parejo prisireñtęs.
surę̃sti, sureñčia, sùrentė.
1. pastatyti, sukirsti: Ant pakuros suręstà aznyčia dėl salyklo. Aš sùrenčiau rentinį. Kas, kad sienas sùrentė: kur stogas, kur kitkas? Aukštaičių kluonų sienos iš apvalių rąstų, neaukštos, suręstos į sąsparas. Giružė [je] buvau, medužius kirtau, tris sienužes sùrenčiau. Aš tam nekalta, jaunas berneli, kam surentei aukštą svirnelį. Tu pats kaltas, bernužėli, kam surentei tamsią klėtį be stiklelių, be langelių. Medužį kirtau, į sienužes surenčiau. Vai tik surentė juodą laivelį po maružes plauktie. Vokiečiai sutarė tenai rentinį taip aukštą suręsti, idant nuo jo galėtų į pilę įsigrūsti. Namai gerai suręsti, šturmo nesuardomi yra. Troba drūtai suręsta, nesugriūva nuo didžių vėjų. Jis atrodė kiek nesveikas, nors tvirtai suręstas jaunuolis. Šią tvirtai suręstą romano struktūrą vietomis ardo nukrypimai į šalį nuo pagrindinės veiksmo linijos. Sustačiau statinį, surenčiau rentinį, pabėriau biručius, sušaukiau tikučius. Pradžioj jie išsikasę žeminį urvą, vėliau iš molio nusidrėbę arba iš pušų susirentę trobeles. Susìrentėm šiokius tokius namelius. Kad aš turėčiau nuo tėvo tokią valią, susiręsčiau klėtelę ant dvarelio.
2. perskelti, sukapoti.
3. suvalgyti: Cielą kilią duonos iš karto sùrentė. Tiek lašinių sureñtęs, gali dirbti. Sùrentė abraką lig su savim.
užrę̃sti, užreñčia, ùžrentė. padaryti rinčius, užkirsti: Užrę̃sk kertę su kirviu. Užrenčia vogą (branktą), kad laikytųsi virvės. Užrę̃sk rintę ir uždėk botagą. Dar neseniai dvarų užvaizdai, norėdami pažymėti, kiek kapų javų suveždavo iš lauko bernai, užręsdavo ant lazdos rinčius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.