apretėti
.
retė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. darytis retam, retesniam: Šaltas pavasaris, rugiai retė́ja. Netrukus giria pradėjo retėti. Augalija keitėsi, retėjo, nyko vienos rūšys, kūrėsi kitos. Liucernos laikomos, kol jos pradeda retėti ir jų derlingumas sumažėja. Tiktai retėjo jam šitie plaukai, o pakaušyje kaip ir nebūta.
2. darytis nesuspaustam, su tarpais: Audimas tavo retė́ [ja],
tai yra darosi retas. | Nu kaitrotų ir žaibotų dienų atsiranda ant stiebais ir lapais medaus rasa, kuri skubina didžiai jų. augimą, nu ko išsitemp ir retė [ja] jų žievė.
3. darytis negausiam: Būrys vis retėja. Žmonės klausė ir tylėjo, ir klausytojai retėjo. Briedžiai, briedžių retė́ja.
4. skirstytis, sklaidytis. Debesys slinko, lytus retėjo, perkūnija kaskart toliau grumėjo. Juo aukščiau, rūkas vis labiau ir labiau retėjo. Migla vis retėjo ir retėjo prasiskiesdama.
5. skirstytis tam tikrais tarpais: Jeigu retėti sukomanduota, nenurodant tarpų, tai išretėti per vieną žingsnį vienam nuo kito.
6. lėtėti: Pulsas retėja.
apretė́ti.
1. pasidaryti retesniam, apnykusiam: Taip tankiai rugius sėjau, kažin kas apretė́jo, ar kirmėlės išėdė.
2. pasidaryti nelabai gausiam: Apuokai Lietuvoje yra kiek apretėję, bet dar ne visai išnykę.
išretė́ti.
1. pasidaryti retam, retesniam: Pabraukė ranka per gerokai jau išretėjusius plaukus ir nusižiovavo. Kiek te to pjovimo: rugiai išretė́ję kaip kokie padaigsliai. Kviečiai išretė́jo po žiemos. Lietuvos Respublikoje cukrinių runkelių pasėliai dažnai būna išretėję.
2. išsiskirstyti, išsidėstyti vienodais tarpais. Išretėti reikia taip, kaip komanda nurodo.
3. sumažėti, daugeliui išnykti: Kai aš augau, tai kankliai jau išretėjo. Nemaža ir jaunųjų, kurie užpildo išretėjusių senių spragas. Pastebėta, kad pelės ir pelėnai soduose apsigyvena pastoviai, veisiasi nepaprastai sparčiai, nes labai išretėjo didžiausias jų priešas – pelėdos.
4. išsidėvėti, išdundėti. Išretė́jęs, išdundėjęs drobužis, būs mazginys. Išretėjęs audeklas, menka ano tvermė. Subartonių mergelės pastervėję, o jau jų drobelės išretėję. Jau negaliu mokytis, jau galva išretė́jus (protas nusilpęs) .
5. pasidaryti skystesniam: Išretėjęs oras.
paretė́ti.
1. pasidaryti retesniam: Paretėjęs medynas gauna daugiau šviesos.
2. sumažėti: Šiandien jų kalboje žodžių … paretėjo.
praretė́ti.
1. pasidaryti retesniam: Plaukai praretė́ję. Pagaliau miškas praretėjo. Pilkšvi debesys gula ant praretėjusios girios.
2. pasidaryti mažiau, sumažėti: Užsidegė šviesos, praretėjo žmonės. Minia praretėjo.
3. pasidaryti lėtesniam: Esant sinusinei bradikardijai, pulsas praretėja iki 60 – 40 kartų per minutę.
4. prasisklaidyti. Į vakarą vėjelis truputį nuščiuvo, lytus praretėjo. Rūkas praretėjo.
suretė́ti.
1. pasidaryti retesniam, išretėti: Avižos suretė́jusios nuo menkos žemės. Buvo tankūs miežiai, tik paskum kiek suretėjo.
2. pasidaryti negausiam, sumažėti: Gana buvo krutus Daukantas, bet jo kningutės, laikui bėgant, suretėjo taip, kad retas jas išlaikė iki mūsų dienų.
3. sulėtėti: In senystę jau žingsneliai suretė́jo. Pavargo, sušilo, žingsniai suretėjo.
4. pasidaryti plonesniam, retesniam. Pakol išbalna, suplonė [ja],
suretė́ [ja] baltiniai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.