rẽtinti (-yti), -ina, -ino. retėti.
1. daryti, kad būtų retas, retesnis (rauti daigus, kirsti mišką ir kt): Nerẽtink, sėdamas avižas. Sakiau, kai sėjai, kad par daug nerẽtyk. Mes retinam sėtinius kiaulėms. Daigus rẽtinu ir kiaulėm išmetu. Mes dabar burokus rẽtinam. Cukrinius runkelius jau baigiam rẽtinti. Niekas neis rẽtyt [miško],
kaip ims šlapt (lyti) ! Retinti lizdais. Patį genėjimą skirstome į retinamąjį ir trumpinamąjį. Retinamasis noragėlis. Ir vilkas rẽtyto miško bijo.
2. dėstyti, skirstyti tam tikrais tarpais: Dabar nereikėjo retinti eilės.
3. rečiau, mažiau kartų ką daryti: Rẽtinti lankytis. Rẽtinti į mokyklą.
4. lėtinti (žingsnį, kalbos tempą): Rẽtinti žingsnį, žingsnius. Kalbą rẽtinkit, ėdį tankinkit, sveteliai!
aprẽtinti. apretėti.
1. padaryti retesnį: Aptvare alksnius biškį aprẽtinom. Šaltosios žiemos apretino mūsų respublikos sodus.
2. pamažinti: Kruvini įvykiai teismo valdininkų šeimas gerokai apretino.
išrẽtinti. išretėti.
1. padaryti retą, retesnį (prarauti, prakirsti): Ponas išrẽtina girią. Girią iškirsti, išrẽtinti. Cukrinius runkelius reikia taip išretinti, kad vienas augalas nestelbtų kito. Stovi burokų ben keli gektarai nenuravėti, neišrẽtyti. Juodalksniai greitai išsiretina ir mažiau stelbia kartu su jais augančius uosius ir egles.
2. išskirstyti vienodais tarpais: Eilei vietoje išretinti komanduojama: eile, kairėn (dešinėn, nuo vidurio, per tiek ir tiek žingsnių) retėk! | Išretintieji žodžiai.
išrẽtintai. Vabzdžių plaukų kuokšteliai susidėstę išretintai.
3. sumažinti: Marai su karėms baisiai buvo žmones išretinusys.
4. atskiesti, suskystinti.
nurẽtinti.
1. kiek išretinti, praretinti: Katruos runkelius pirmiau nurẽtino, tie jau pusė bėdos. Surinkom pusvežimį nurẽtintų miežių.
2. per retai apsėti: Nurẽtinai morkas sėt. Nenurẽtink kalvos.
parẽtinti. paretėti.
1. padaryti retesnį (prarauti, prakirsti): Parẽtino medžią (mišką) . Daržas sudygęs, tik parẽtinau. Jei regiama yra, jog rasodnos yra tankiai susėtos, tad reik rasodną paretinti.
2. rečiau ateiti: Aš ir Skapiškin parẽtinu.
3. kiek sulėtinti (žingsnį): Iš paskos jojo du kazokai ir, kai suimtasis suklupdavo ar paretindavo žingsnius, parūpindavo jį rimbais.
4. prasidėvėti, pradilti: Drobiniai rūbai, dažnai velėjami, greit pasrẽtina.
pérretinti. iš naujo išretinti (ravint): Reikia da pašariniai parrẽtyt, sako, salietrą barstys.
prarẽtinti. praretėti.
1. padaryti kiek retesnį: Toli gale lauko buvo matyti vokiečių praretinta giria. Karveliai taip praretina sėją, kad nors vėl sėk. Jei morkos per tankiai pasėtos, reikia praretinti. Metai praretino smilkiniuose plaukus, prislėgė pečius, pritemdė akis. Praretinamasis genėjimas. Rauk didesnes, tada prasirẽtins morkos.
2. apmažinti: Šaudyklė visai praretino liūtų eiles, ir šiandien nebe kiek jų tėra. Septynioliktojo šimtmečio gale čia dar siautęs badas ir maras, galutinai praretinę gyventojus. Žmonys, vežimai prasiretino. Prasirẽtino kaimas – išej [o] žmones.
3. prasklaidyti: Dienos šešėlis truputį praretino kambario tamsą. Dangus prasrẽtino, ūžtelėjo saulė.
4. prasiskirstyti: Rately visi prasiretina ir išleidžia pelę.
surẽtinti. suretėti.
1. per retai pasėti: Dobilus nesurẽtink, smėlynėj ir taip ne kokie bus.
2. padaryti visai retą: Vištos surẽtino miežius.
3. rečiau ką daryti: Pradėsi surẽtyt, surẽtyt [rūkymą] ir visai mesi.
4. sulėtinti: Šitas vaikas tai kapriznas: jagu paprašai greičiau, tai da surẽtina [žingsnį].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.