aprietėti

.
rietė́ti, riẽta, -ė́jo. riedėti:

1. Ot gražiai akmuo rietė́jo loban! Veizėk, kaip riẽta kūlis nu kalno. Rietė́jo ugnies kamūlys i nūrietėjo. Kamuolys nuo kapų riẽta. Tekinis riẽta. Riẽta volas par tus pėdus. Vaikai, riẽtam į pakalnę! Rietė́te rietė́jau [lauk] par langą. Ansistvėriau tą pirštinę ir rietė́jau ledu, nebejau. Sunku akmeneliui prieš kalną rietė́tie, sunkiau vargo našlaitelei pamotės klausytie. Rieta žiedas rūdymuosan, teka sesuo vargeliuosan. Aš pasiversčio aukso žiedeliu, aš ir rietėčio po smeltynelį. Aukso žiedelis kalnais rietė́jo. Ir kurs iš kukuliums berietėdamas apvirto aukštinokas, tas tarp gaspadoriums turėjo pirma mirti. Bir bir nu skardžio rietėjau, medeliai, girdi, rietant trakš trakš lūžo. Kaip ratu rietì – nejunti amžiaus. Gyvenimas kaip rietėte rieta (viskas sekasi) . Kaip parvažiavo, lygu bačka rietė́jo. Pasako [ja],
kaip ledu riẽta (labai sklandžiai) . Kaip eina? – Rietu kaip apatinis girnų kūlis. Obulas nu obelies netolie terieta. Netoli obuolys nuo obelies riẽta. Kožnas akmuo pakalnėn riẽta. Pateptas ratas vis geriau riẽta. Neteptas ratas neriẽta.
rietė́tinai. rietėtinaĩ: Tokia žema, drūkta, rodos, neina, al’ rietėtinaĩ rieta. Saulelė kasdien vienodai rieta per dangų. Mėnuo rietėjo viršumi juodųjų miškų. Kitas kvietkas žydėjo, kap mėnulis rietėjo. Saulelė pamaži rieta pakalniui kaip didžiausias raudonas ritinys. nuosekliai eiti. Daug ana kalba, riẽta, kaip tekinis be zvano. Mun kalba riẽta kaip nu rato, netrūksta kalbos.

2. Paskiau an tekineliais jau pradėjo dirbti; katrame gale tekineliai – geriau rietė́davo [vežimukas]. Metūse 1790 Mančys, dailidė, nu visų dar minimas, ketino ratus padirbti, kurie be arklių rietės. Netepus nerietės. Kur kiek patepi (duodi dovanų) – i riẽta. Sunkiai rietė́jo (gyveno), kol visai nusigyveno.

3. Ašaros rietė́jo par žandus. Aš kai prisiminu, a žinai, ka dabar an tokio gyvenimo, ašaros riẽta. Lūpą prikando, ašaros buvo berietañčios. Rieta mano ašarelės kožnas jau rytelis. Ir daug ašarų riẽtančių nei košte pakošiau. Kaip gaili rasa skalsiai krenta, teip mano ašaros rietės. Apstojusiųjų akys pilnos ašarų, o kitų bobų rieta kaip pupos per veidą. Riẽta ašaros kaip aparos (be perstojo) . Per ūsus ašaros jam rietėjo.

4. Šone dvarelio upelė teka, visa vynu rietėjo. Tos bangos teip riẽta, teip verta viršuo.

5. riedėti 6: Maža būdama, ji rietėte riẽta. Toks mažas vaikas, ė, žiūrėk, rieta per žemę kaip kamuolys. Riẽta mano žirguželis su sauliule rozam. Riẽta kaip kulka. Keleliu ėjau, keleliu rietėjau. Abudu apsivyniojusiu su virkštėmis ir rietančiu pri svirno.

6. virsti: Kaip rietė́s su visu vežimu!

7. augant driektis: Lapai riẽta žeme (prie žemės prigulę) . Tu. aukštai rieti, o plačiai skleidi. Kai jūs manęs neprismeigsit, žemuže rietėsiu. Pakelyje ant kelmų rietėjo lapai žemuogių, raudonavo kaip kur ir pačios uogos.

8. riedėti 7: Rietė́s metai pakalniuo, greitai vien sulauksi senatvės. Vakaras smagiai kaip ratas rietėjo. Taip i riẽta tas muno gyvenimas.

9. riedėti 9: Vištyčiai rieta iš pautų. Jau būtum laikas pradėti vištyčiams rietė́ti. Kaip ryto [j] tura žąsiukai rietė́ti. Užleidau [perėti] pirmadienė [je],
i riẽta pirmadienė [je].

10. augti, rutuliotis. .
aprietė́ti, apriẽta (àprieta), -ė́jo. kūliu apvirsti, pargriūti: Pastūmė, ir aprietė́jau aukštynaika. Aprietė́jo kelis sykius, kaip ejo nu lipto. Virtau, kad ir aprietė́jau. Nuvargsi žmogus, kol kame aprietėsi pagulėties par šienolaikį. O pats. su savo kumpais ragais vilkui kad drožė į makaulę iš visos sylos, vilko ir akys apžilpo, aukštynelkas atvirto, tris kartus į rinkį aprietė́jo. Kad arklys nebebėga, tegu ans àprieta (tegu padvesia) . Keliais kūliais aprietė́tų seneliai, viską pamatę. Pasilenkiaus mietą traukt ir apsirietė́jaus aplinkuo.
atrietė́ti, atriẽta (àtrieta), -ė́jo

1. atriedėti 1: Sukos, sukos i atrietė́jo čia.

2. atriedėti 3: Seniejai jau tie baigias, nauja karta àtrieta. | Atrietė́s smertis i neritinamas.
įrietė́ti, įriẽta (į̃rieta), -ė́jo

1. įriedėti 1: Valkiojas vaikas aplink šulinę, be da įrietė́s. Negaliu eiti par liptą, galva sukas, įrietė̃čiu tujau. Anrietė́ [jo] ežeran [varpas].

2. pradėti eiti, įkopti. Į septintą dešimtį įrietė́jau, tiek tos sveikatos.
išrietė́ti, išriẽta (ìšrieta), -ė́jo

1. išriedėti 1: Anglikė kokia išrieta i rūksta. Paliko tebdeganti ugnis, viskas, o ka išrietė́s! Bulvės neišrieta, kad nesausa žemė [kasant]. Kokią gėdą aš turėjau, kad iš ratų išrietėjau. Tas zvanas išrietė́j [o] iš vežimo. Iš kaliošo išrietė́jo žirnis.

2. išriedėti 4: Jaunas vaikinas greit kaip kulka išrietėjo.

3. greitai praeiti. Besitaisant [vestuvėms],
besibrūzdant, kaip ratas išrietėjo tos kelios savaitės. Nė just nepajutom, kaip savaitė išrietė́jo.

4. išmirti: Išrietė́s kai baravykai seniai.

5. išriedėti 6: Išrieta vištyčiai. Šeši viščiukai teišrietė́jo – daug kliunkių buvo. Tura išrietė́ti koks keturioleka ančiukų. Anam pasakojo, kad tat iš gurklo (agurko) išrietė́jo kumelys. Kad anai greitai tas vaikas išrietė́jo. Ir šiandien, kada jau Anelė ir iš vystyklų išrietėjo, Marutė nemielai žaidžia su mažąja savo sesute. Ir vištalis dabar mandrus, iš kiaušio išrietė́jęs. Par vasarą perėjo, nei vieno viščiuko neišrietėjo.
kaĩp iš kélmo išrietė́jęs. Nėko nežino, kaĩp iš kélmo išrietė́jęs.
nurietė́ti, nuriẽta (nùrieta), -ė́jo

1. nuriedėti 1: Nurietė́jo pakalniuo su visu vežimu. Nurietė́ [ja] u nuo kalnelio. Beeidamas nu staigio skardžio nukrito ir į upę nurietė́jo. Visi auksinukai iš puodo iššoko ir skambėdami nurietėjo į visas šalis. Nu stalo nurietės stikliukai. Nū ašies tekinis nusmuko i nurietė́jo į pakalnę. Nuo dangčio nurietėjo toks pagalys, kad kiek, tai an galvos. Rąstelis nurietė́jo pakalnėn. Atsigulk ant šono ir nūrietė́si. Tokio pragumo sėklos, išrietėjusios iš kankorėžių, birsta iš aukštosios pintinės į žemąją, iš tos į žemesniąją ir teip toliaus – iki nurietės į paskuojąją pintinę. Kur žiedelį parisiu, kur žiedelis nurietės, te sesulė nutekės. Kur ana nūrietė́s su tuo šnapšu, kas būs?! Nurietė́jo visos bėdos. Eina – kiaušinis nu galvos nenurietėtų (labai pamažu) . Kur kumelė nusprogo – uodega nurietė́jo į Telšius (įvykis toli nuskambėjo) . Ana. pradeda pluzdėti, nusìrieta i pabėga.

2. nulipti: Kai nuo kelių nurietė́jo, tai ir mamos nereik.

3. nuriedėti 3: Dvi ašaros kaip pupos nurietėjo. Mažajam Ladukui nurietėjo ašara iš šalčio ar iš gailesio, kad jis basas. Kaip [v] anduo nu žąsies nurietėjo. Nustos visi liežuviai, o nuo aplotųjų nurietės kaip nuo žąsies vanduo. Jei apšneku [neteisingai],
eisu į peklą, o tau kaip nu žąsies [v] anduo nurietė́s.

4. nuvirsti, nugriūti: Labai sunkus nulipimas, gali nurietė́ti. Nurietė́jo vienas kupstis. Nurietė́jau po lovos ir tris nedėlias išgulėjau (prasirgau) . | Kaip par tus dantis išejo [vaistai],
i nurietė́jo (išlūžo) visi.

5. numirti: A trunka žmogus nurietė́ti?! Al palūkėk – būs i nurietė́jęs taip bebėgdamas, bedirbdamas.
parietė́ti

1. pariedėti 1: Vos tai ištarė, akmuo toliaus parietėjo. Parietė́jo akmuo. Parietė́k truputį, ir sukas galva. Kai tas žiedas parietė [jo],
visas dvaras sudrebė [jo].

2. pasiristi (po kuo): Vaikų pilynė parietėjo po jo kojų. Galgi nusidėjau, ar mano vaikeliai, šitie mažutėliai, galgi parietėjo po tamstos kojelėm.

3. pavažiuoti, įvažiuoti: Parietėjo po angos vežimas.

4. pariedėti 2: Geltonas jos. rukšlotas veidas sudrebėjo raukydamasis, ir keletas ašarų iš apgesusių akių parietėjo žemėn.
parrietė́ti. raitant sudėvėti: Tai ne dėkui, mano seselė, ne dėkui, … kad nepalaikei nė šių metelių pas save, neparrietėjau nė kaspinėlių pas tave.
pérrietėti.

1. persiristi: Katras būtumiam párrietėję par karvašūdį, tam būtų alaus ieškojimas.

2. greit perlipti: Vaikai pérrietė [jo] per tvorą ir aida miškan.

3. kūliu pervirsti: Ans du kartu par galvą párrietėjo.
prarietė́ti

1. praslinkti: Saulė buvo prarietėjusi vidurdienio tašką.

2. lašais nubėgti: Per vargšo veidą stambios ašaros prarietėjo.
pririetė́ti, pririẽta (prìrieta), -ė́jo

1. pririedėti: Aš regėjau: rieta kamuoliukas, pririetė́ [jo] prie tvorai, per tvorą perrietė [jo]. Ir didelis kamuolys galą pririeta. Pririetės kamūlys siūlo galą. Pririetėjo kamūlys galą. Ir ilgam kamūliuo galas prìrieta. Ale ir ilgas kamūlys galą pririeta, ir teisybė gauna laimėti.

2. prisiartinti, prislinkti: Tvora pririetė̃s ugnis ir prie tvartų.

3. ateiti. Pririetė́jusi senatvia, ką aš begalu.
surietė́ti, suriẽta (sùrieta), -ė́jo

1. suriedėti 1: Surietė́jo visi akmenys pievon. Akmuo su akmeniu susìriet, ne tatai žmogus nesusitiks.

2. suaugti, išsirutulioti: Viščiukas rieta kiaušinyje; surietėjęs kalasi, išsikala ir išsirita. Pamažu nuimk lukštą, kad vištukas surietė́tų.
užrietė́ti, užriẽta (ùžrieta), -ė́jo. užriedėti:

1. Kukeliūtė rietė [jo] rietė [jo],
ažrietė́ [jo] ant stalo.

2. Tai ažusėdo, tai ažrietė́jo šviesi saulutė až kalno.

3. Tai užtekėjo, tai užrietė́jo šviesi sauliutė prieš kalną. Užsitekėjo, užsirietėjo šviesi sauliutė prieš kalną, ažsisėdėjo, ažsiliūdėjo mūsų sesulė už stalo.

4. riedant užkristi: Ažrietė́ [jo] kiaušiniai pastarblin iš gūžtos.

5. pasidengti, užsikloti kuo riedančiu: Ažaugo tie keleliai baltais dobileliais, ažrietėjo tie takeliai pilkais akmeneliais.

6. užvirsti, užsiristi: Ùžrieta mamai už nugaros i miegta. Už nugaros Zosikei užrietė́jau.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aprieteti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>rietė́ti, </b>riẽta, -ė́jo. riedėti: <br/>1. Ot gražiai akmuo rietė́jo loban! Veizėk, kaip riẽta kūlis nu kalno. Rietė́jo ugnies kamūlys i nūrietėjo. Kamuolys nuo kapų riẽta. Tekinis riẽta. Riẽta volas par tus pėdus. Vaikai, riẽtam į pakalnę! Rietė́te rietė́jau [lauk] par langą. Ansistvėriau tą pirštinę ir rietė́jau ledu, nebejau. Sunku akmeneliui prieš kalną rietė́tie, sunkiau vargo našlaitelei pamotės klausytie. Rieta žiedas rūdymuosan, teka sesuo vargeliuosan. Aš pasiversčio aukso žiedeliu, aš ir rietėčio po smeltynelį. Aukso žiedelis kalnais rietė́jo. Ir kurs iš kukuliums berietėdamas apvirto aukštinokas, tas tarp gaspadoriums turėjo pirma mirti. Bir bir nu skardžio rietėjau, medeliai, girdi, rietant trakš trakš lūžo. Kaip ratu rietì – nejunti amžiaus. Gyvenimas kaip rietėte rieta <span class="explanation"> (viskas sekasi) </span>. Kaip parvažiavo, lygu bačka rietė́jo. Pasako [ja], kaip ledu riẽta <span class="explanation"> (labai sklandžiai) </span>. Kaip eina? – Rietu kaip apatinis girnų kūlis. Obulas nu obelies netolie terieta. Netoli obuolys nuo obelies riẽta. Kožnas akmuo pakalnėn riẽta. Pateptas ratas vis geriau riẽta. Neteptas ratas neriẽta. <br/><b>rietė́tinai</b>. rietėtinaĩ: Tokia žema, drūkta, rodos, neina, al’ rietėtinaĩ rieta. Saulelė kasdien vienodai rieta per dangų. Mėnuo rietėjo viršumi juodųjų miškų. Kitas kvietkas žydėjo, kap mėnulis rietėjo. Saulelė pamaži rieta pakalniui kaip didžiausias raudonas ritinys. <span class="explanation">nuosekliai eiti</span>. Daug ana kalba, riẽta, kaip tekinis be zvano. Mun kalba riẽta kaip nu rato, netrūksta kalbos. <br/>2. Paskiau an tekineliais jau pradėjo dirbti; katrame gale tekineliai – geriau rietė́davo [vežimukas]. Metūse 1790 Mančys, dailidė, nu visų dar minimas, ketino ratus padirbti, kurie be arklių rietės. Netepus nerietės. Kur kiek patepi <span class="explanation"> (duodi dovanų) </span> – i riẽta. Sunkiai rietė́jo <span class="explanation"> (gyveno), </span> kol visai nusigyveno. <br/>3. Ašaros rietė́jo par žandus. Aš kai prisiminu, a žinai, ka dabar an tokio gyvenimo, ašaros riẽta. Lūpą prikando, ašaros buvo berietañčios. Rieta mano ašarelės kožnas jau rytelis. Ir daug ašarų riẽtančių nei košte pakošiau. Kaip gaili rasa skalsiai krenta, teip mano ašaros rietės. Apstojusiųjų akys pilnos ašarų, o kitų bobų rieta kaip pupos per veidą. Riẽta ašaros kaip aparos <span class="explanation"> (be perstojo) </span>. Per ūsus ašaros jam rietėjo. <br/>4. Šone dvarelio upelė teka, visa vynu rietėjo. Tos bangos teip riẽta, teip verta viršuo. <br/>5. riedėti 6: Maža būdama, ji rietėte riẽta. Toks mažas vaikas, ė, žiūrėk, rieta per žemę kaip kamuolys. Riẽta mano žirguželis su sauliule rozam. Riẽta kaip kulka. Keleliu ėjau, keleliu rietėjau. Abudu apsivyniojusiu su virkštėmis ir rietančiu pri svirno. <br/>6. <span class="explanation">virsti: </span> Kaip rietė́s su visu vežimu! <br/>7. <span class="explanation">augant driektis: </span> Lapai riẽta žeme <span class="explanation"> (prie žemės prigulę) </span>. Tu. aukštai rieti, o plačiai skleidi. Kai jūs manęs neprismeigsit, žemuže rietėsiu. Pakelyje ant kelmų rietėjo lapai žemuogių, raudonavo kaip kur ir pačios uogos. <br/>8. riedėti 7: Rietė́s metai pakalniuo, greitai vien sulauksi senatvės. Vakaras smagiai kaip ratas rietėjo. Taip i riẽta tas muno gyvenimas. <br/>9. riedėti 9: Vištyčiai rieta iš pautų. Jau būtum laikas pradėti vištyčiams rietė́ti. Kaip ryto [j] tura žąsiukai rietė́ti. Užleidau [perėti] pirmadienė [je], i riẽta pirmadienė [je]. <br/>10. <span class="explanation">augti, rutuliotis. </span>. <br/><b>aprietė́ti, </b>apriẽta (àprieta), -ė́jo. <span class="explanation">kūliu apvirsti, pargriūti: </span> Pastūmė, ir aprietė́jau aukštynaika. Aprietė́jo kelis sykius, kaip ejo nu lipto. Virtau, kad ir aprietė́jau. Nuvargsi žmogus, kol kame aprietėsi pagulėties par šienolaikį. O pats. su savo kumpais ragais vilkui kad drožė į makaulę iš visos sylos, vilko ir akys apžilpo, aukštynelkas atvirto, tris kartus į rinkį aprietė́jo. Kad arklys nebebėga, tegu ans àprieta <span class="explanation"> (tegu padvesia) </span>. Keliais kūliais aprietė́tų seneliai, viską pamatę. Pasilenkiaus mietą traukt ir apsirietė́jaus aplinkuo. <br/><b>atrietė́ti, </b>atriẽta (àtrieta), -ė́jo<br/>1. atriedėti 1: Sukos, sukos i atrietė́jo čia. <br/>2. atriedėti 3: Seniejai jau tie baigias, nauja karta àtrieta. \| Atrietė́s smertis i neritinamas. <br/><b>įrietė́ti, </b>įriẽta (į̃rieta), -ė́jo<br/>1. įriedėti 1: Valkiojas vaikas aplink šulinę, be da įrietė́s. Negaliu eiti par liptą, galva sukas, įrietė̃čiu tujau. Anrietė́ [jo] ežeran [varpas]. <br/>2. <span class="explanation">pradėti eiti, įkopti</span>. Į septintą dešimtį įrietė́jau, tiek tos sveikatos. <br/><b>išrietė́ti, </b>išriẽta (ìšrieta), -ė́jo<br/>1. išriedėti 1: Anglikė kokia išrieta i rūksta. Paliko tebdeganti ugnis, viskas, o ka išrietė́s! Bulvės neišrieta, kad nesausa žemė [kasant]. Kokią gėdą aš turėjau, kad iš ratų išrietėjau. Tas zvanas išrietė́j [o] iš vežimo. Iš kaliošo išrietė́jo žirnis. <br/>2. išriedėti 4: Jaunas vaikinas greit kaip kulka išrietėjo. <br/>3. <span class="explanation">greitai praeiti</span>. Besitaisant [vestuvėms], besibrūzdant, kaip ratas išrietėjo tos kelios savaitės. Nė just nepajutom, kaip savaitė išrietė́jo. <br/>4. <span class="explanation">išmirti: </span> Išrietė́s kai baravykai seniai. <br/>5. išriedėti 6: Išrieta vištyčiai. Šeši viščiukai teišrietė́jo – daug kliunkių buvo. Tura išrietė́ti koks keturioleka ančiukų. Anam pasakojo, kad tat iš gurklo <span class="explanation"> (agurko) </span> išrietė́jo kumelys. Kad anai greitai tas vaikas išrietė́jo. Ir šiandien, kada jau Anelė ir iš vystyklų išrietėjo, Marutė nemielai žaidžia su mažąja savo sesute. Ir vištalis dabar mandrus, iš kiaušio išrietė́jęs. Par vasarą perėjo, nei vieno viščiuko neišrietėjo. <br/><b> kaĩp iš kélmo išrietė́jęs</b>. Nėko nežino, kaĩp iš kélmo išrietė́jęs. <br/><b>nurietė́ti, </b>nuriẽta (nùrieta), -ė́jo<br/>1. nuriedėti 1: Nurietė́jo pakalniuo su visu vežimu. Nurietė́ [ja] u nuo kalnelio. Beeidamas nu staigio skardžio nukrito ir į upę nurietė́jo. Visi auksinukai iš puodo iššoko ir skambėdami nurietėjo į visas šalis. Nu stalo nurietės stikliukai. Nū ašies tekinis nusmuko i nurietė́jo į pakalnę. Nuo dangčio nurietėjo toks pagalys, kad kiek, tai an galvos. Rąstelis nurietė́jo pakalnėn. Atsigulk ant šono ir nūrietė́si. Tokio pragumo sėklos, išrietėjusios iš kankorėžių, birsta iš aukštosios pintinės į žemąją, iš tos į žemesniąją ir teip toliaus – iki nurietės į paskuojąją pintinę. Kur žiedelį parisiu, kur žiedelis nurietės, te sesulė nutekės. Kur ana nūrietė́s su tuo šnapšu, kas būs?! Nurietė́jo visos bėdos. Eina – kiaušinis nu galvos nenurietėtų <span class="explanation"> (labai pamažu) </span>. Kur kumelė nusprogo – uodega nurietė́jo į Telšius <span class="explanation"> (įvykis toli nuskambėjo) </span>. Ana. pradeda pluzdėti, nusìrieta i pabėga. <br/>2. <span class="explanation">nulipti: </span> Kai nuo kelių nurietė́jo, tai ir mamos nereik. <br/>3. nuriedėti 3: Dvi ašaros kaip pupos nurietėjo. Mažajam Ladukui nurietėjo ašara iš šalčio ar iš gailesio, kad jis basas. Kaip [v] anduo nu žąsies nurietėjo. Nustos visi liežuviai, o nuo aplotųjų nurietės kaip nuo žąsies vanduo. Jei apšneku [neteisingai], eisu į peklą, o tau kaip nu žąsies [v] anduo nurietė́s. <br/>4. <span class="explanation">nuvirsti, nugriūti: </span> Labai sunkus nulipimas, gali nurietė́ti. Nurietė́jo vienas kupstis. Nurietė́jau po lovos ir tris nedėlias išgulėjau <span class="explanation"> (prasirgau) </span>. \| Kaip par tus dantis išejo [vaistai], i nurietė́jo <span class="explanation"> (išlūžo) </span> visi. <br/>5. <span class="explanation">numirti: </span> A trunka žmogus nurietė́ti?! Al palūkėk – būs i nurietė́jęs taip bebėgdamas, bedirbdamas. <br/><b>parietė́ti</b><br/>1. pariedėti 1: Vos tai ištarė, akmuo toliaus parietėjo. Parietė́jo akmuo. Parietė́k truputį, ir sukas galva. Kai tas žiedas parietė [jo], visas dvaras sudrebė [jo]. <br/>2. <span class="explanation">pasiristi (po kuo): </span> Vaikų pilynė parietėjo po jo kojų. Galgi nusidėjau, ar mano vaikeliai, šitie mažutėliai, galgi parietėjo po tamstos kojelėm. <br/>3. <span class="explanation">pavažiuoti, įvažiuoti: </span> Parietėjo po angos vežimas. <br/>4. pariedėti 2: Geltonas jos. rukšlotas veidas sudrebėjo raukydamasis, ir keletas ašarų iš apgesusių akių parietėjo žemėn. <br/><b>parrietė́ti</b>. <span class="explanation">raitant sudėvėti: </span> Tai ne dėkui, mano seselė, ne dėkui, … kad nepalaikei nė šių metelių pas save, neparrietėjau nė kaspinėlių pas tave. <br/><b>pérrietėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">persiristi: </span> Katras būtumiam párrietėję par karvašūdį, tam būtų alaus ieškojimas. <br/>2. <span class="explanation">greit perlipti: </span> Vaikai pérrietė [jo] per tvorą ir aida miškan. <br/>3. <span class="explanation">kūliu pervirsti: </span> Ans du kartu par galvą párrietėjo. <br/><b>prarietė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">praslinkti: </span> Saulė buvo prarietėjusi vidurdienio tašką. <br/>2. <span class="explanation">lašais nubėgti: </span> Per vargšo veidą stambios ašaros prarietėjo. <br/><b>pririetė́ti, </b>pririẽta (prìrieta), -ė́jo<br/>1. pririedėti: Aš regėjau: rieta kamuoliukas, pririetė́ [jo] prie tvorai, per tvorą perrietė [jo]. Ir didelis kamuolys galą pririeta. Pririetės kamūlys siūlo galą. Pririetėjo kamūlys galą. Ir ilgam kamūliuo galas prìrieta. Ale ir ilgas kamūlys galą pririeta, ir teisybė gauna laimėti. <br/>2. <span class="explanation">prisiartinti, prislinkti: </span> Tvora pririetė̃s ugnis ir prie tvartų. <br/>3. <span class="explanation">ateiti</span>. Pririetė́jusi senatvia, ką aš begalu. <br/><b>surietė́ti, </b>suriẽta (sùrieta), -ė́jo<br/>1. suriedėti 1: Surietė́jo visi akmenys pievon. Akmuo su akmeniu susìriet, ne tatai žmogus nesusitiks. <br/>2. <span class="explanation">suaugti, išsirutulioti: </span> Viščiukas rieta kiaušinyje; surietėjęs kalasi, išsikala ir išsirita. Pamažu nuimk lukštą, kad vištukas surietė́tų. <br/><b>užrietė́ti, </b>užriẽta (ùžrieta), -ė́jo. užriedėti: <br/>1. Kukeliūtė rietė [jo] rietė [jo], ažrietė́ [jo] ant stalo. <br/>2. Tai ažusėdo, tai ažrietė́jo šviesi saulutė až kalno. <br/>3. Tai užtekėjo, tai užrietė́jo šviesi sauliutė prieš kalną. Užsitekėjo, užsirietėjo šviesi sauliutė prieš kalną, ažsisėdėjo, ažsiliūdėjo mūsų sesulė už stalo. <br/>4. <span class="explanation">riedant užkristi: </span> Ažrietė́ [jo] kiaušiniai pastarblin iš gūžtos. <br/>5. <span class="explanation">pasidengti, užsikloti kuo riedančiu: </span> Ažaugo tie keleliai baltais dobileliais, ažrietėjo tie takeliai pilkais akmeneliais. <br/>6. <span class="explanation">užvirsti, užsiristi: </span> Ùžrieta mamai už nugaros i miegta. Už nugaros Zosikei užrietė́jau.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.