aprijimas

rijìmas. ryjìmas. → ryti:

1. Rijimas yra refleksinis aktas. Rijimo aktas labai komplikuotas.

2.

3. → ryti 4: Neišpasakytas y [ra] ano rijìmas – gal užspringti. Vaiko rijìmas – in močią. Pasiutęs rijìmas, bliūdą išryna. | Mes vaikščiojom neviežlybystėje, geiduliuose, girtuoklystėje, ryjime.

4. → ryti 5: Nognas ano rijìmas to šnapšo, niekas negal apsakyti. Matai, ką rijìmas padarė! Su tum šnapšo rijimù tikros bėdos.

5. svaiginamasis gėrimas: Rijìmai pigi, i sprogsta visi.
aprijìmas. → apryti
5. Valgom dažnai iki apsirijimo. Apsirijìmas i prývedė pry ligos. Saugokitėsi…, idant širdys jūsų apsunkintos nebūtų apsirijimu ir girtavimu. [Žmogus] tur saugotis puotų, apsirijimų ir girtavimo. Nėsa didis apsirijimas daro nesveiką.
išrijìmas. → išryti
1.
nurijìmas. → nuryti 1: Nurijimas, sriaubimas.
pérsirijimas. → perryti
1. Nuo godaus persirijimo visų buvo mieguistos akys.
prarijìmas.

1. → praryti 1: Seilės suvilgo peną ir palengvina jo prarijimą.

2. → praryti 3: Motka verkia, ė cigonas veža an prarijimo. Atsibučiavo [karalaitė] i rėkdama išejo an prarijimo. Pragrajijo karalius savo dukterį smakui ant prarijimo. Nuog žuves prarijimo apsaugojo.

3. nelygumas, duobė: Netolie nu vieškelio, bet prarijìmas y [ra] – nėkaip nepravažiuosi.
prisirijìmas. → priryti
2.
surijìmas.

1. → suryti 1: Ir surijimas tų kiaulių – čia padavei, čia nebėr! Gerą pavaišenę daviau šunie už taukų surijimą. Keturi prėslai spragilo šaukiasi, pelėms ant surijimo guli, o tu nekulsi?!

2. → suryti
3.
užrijìmas.

1. → užryti 1: Per mažai įpylei, toks užrijìmas kiaulėm gerklių neužkiš – žviegs kaip pasiutusios.

2. → užryti
4. Miršta vaikai ir dėl užsirijìmo. | Lengvesnis laipsnis užsirijimo nikotinu baigiasi tik galvos sopėjimu.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aprijimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>rijìmas</b>. ryjìmas. → ryti: <br/>1. Rijimas yra refleksinis aktas. Rijimo aktas labai komplikuotas. <br/>2. <br/>3. → ryti 4: Neišpasakytas y [ra] ano rijìmas – gal užspringti. Vaiko rijìmas – in močią. Pasiutęs rijìmas, bliūdą išryna. \| Mes vaikščiojom neviežlybystėje, geiduliuose, girtuoklystėje, ryjime. <br/>4. → ryti 5: Nognas ano rijìmas to šnapšo, niekas negal apsakyti. Matai, ką rijìmas padarė! Su tum šnapšo rijimù tikros bėdos. <br/>5. <span class="explanation">svaiginamasis gėrimas: </span> Rijìmai pigi, i sprogsta visi. <br/><b>aprijìmas</b>. → apryti 5. Valgom dažnai iki apsirijimo. Apsirijìmas i prývedė pry ligos. Saugokitėsi…, idant širdys jūsų apsunkintos nebūtų apsirijimu ir girtavimu. [Žmogus] tur saugotis puotų, apsirijimų ir girtavimo. Nėsa didis apsirijimas daro nesveiką. <br/><b>išrijìmas</b>. → išryti 1. <br/><b>nurijìmas</b>. → nuryti 1: Nurijimas, sriaubimas. <br/><b>pérsirijimas</b>. → perryti 1. Nuo godaus persirijimo visų buvo mieguistos akys. <br/><b>prarijìmas</b>. <br/>1. → praryti 1: Seilės suvilgo peną ir palengvina jo prarijimą. <br/>2. → praryti 3: Motka verkia, ė cigonas veža an prarijimo. Atsibučiavo [karalaitė] i rėkdama išejo an prarijimo. Pragrajijo karalius savo dukterį smakui ant prarijimo. Nuog žuves prarijimo apsaugojo. <br/>3. <span class="explanation">nelygumas, duobė: </span> Netolie nu vieškelio, bet prarijìmas y [ra] – nėkaip nepravažiuosi. <br/><b>prisirijìmas</b>. → priryti 2. <br/><b>surijìmas</b>. <br/>1. → suryti 1: Ir surijimas tų kiaulių – čia padavei, čia nebėr! Gerą pavaišenę daviau šunie už taukų surijimą. Keturi prėslai spragilo šaukiasi, pelėms ant surijimo guli, o tu nekulsi?! <br/>2. → suryti 3. <br/><b>užrijìmas</b>. <br/>1. → užryti 1: Per mažai įpylei, toks užrijìmas kiaulėm gerklių neužkiš – žviegs kaip pasiutusios. <br/>2. → užryti 4. Miršta vaikai ir dėl užsirijìmo. \| Lengvesnis laipsnis užsirijimo nikotinu baigiasi tik galvos sopėjimu.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.