.
rikìmas. →. rikti
1.
aprikìmas. →. aprikti 1: Aprikìmas, vaikeliuk, aprikìmas daktarų – jam reikėjo operuot, o jam geltligė, girdi. Čia toks jau aprikìmas išejo. Pry karo galo aprikìmas išejo tam bieso nabaštikuo. Tas apsirikìmas visam gyvenimui. Kalba ne suvisu peiktina, yra apsirikìmų spaustuvės. Prisipažinti prie apsirikimo nelengvas daiktas. Kartais reikia, kad nė ant vieno plauko nebūtų apsirikimo. Idant drąsiaus ir drūčiaus tikėtų jo visokiam mokslui, nebijodamies nė mažiausio jame apsirikimo ir privylimo. Norint yra dar ir kiti apsirikimėliai, visgi darbas … pagirtinas. Apsirikimas – ne vagystė. Apsirikimas – ne šieno vežimas.
parikìmas. →. parikti 1: Jisai nuodėmės nė vienos nepadarė ir nerados nė vienas parikimas nasruose jo. Tokį pat kopisto pasirikimą randame ir prūsų pirmojo viešpaties varde. Apsaugos juos net lig svieto galui nuo pasirikìmo.
surikìmas. →. surikti 1: Kožno [je] knygo [je] y [ra] surikìmai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.