aprikti

.
rìkti, riñka (reñka, rinksta), -o.

1. klysti: Ana riñka, skaitydama gijas posmuose. Prasta iš jos mezgėja: numezgė par sprindį, o rìkta, rìkta. Nu kad tu vis rinkì ir rinkì. Riktè apsiriko liežuvis bekalbant, t. y. susibrido.

2. painiotis, trikti: Pynėsi mintys, riko poteriai, tajemnyčios.

3. irti: Jų draugystė riñka. Daug kliūčių, veselios rìks. Dėl svočios veselia neriks, dėl mergos gaspadorystė neges.
aprìkti

1. padaryti klaidą: Aprikaũ aš, t. y. suklydau. Aš biškį aprikáu – negerai pasakiau. Kaip ji te teip apsirìko. Tai čia aš apsirikaũ. Apsirikęs nepaberk vištai grūdų – aš jau lesinau. Muno galva apsirinka – tokia daugybė klumpių, nebžinau, kurie muno. O kad tave galai! Tai tu man apsirìk! Ta [prekybininkė] visumet apsiriñka ant savęs (savo naudai) . Vieną kartą ėmė ir apsirìko – [avis] nebibuvo ėringa. Privažiavęs prie plūduriuojančio daikto, jis pasimatė apsirikęs ir pasiuntęs laivę sužinoti, kas ten toks būtų. O jei taipo nedarytų, tada veikiai paklystų ir apsiriktų. Sugrąžinkiat teipajeg, mažu apsiriko. Tuo visi apsirìko, arba apsivylė. O idant žydai ant jo neapriktų̃s. Tatai ženklas tikras, o ne apsirinkamas. Jie visi gal savo žodžiuose ir darbuose apsiriktis ir paklysti. Arklys ir keturioms kojoms klumpa, ne dyvas žmogui apsirìkti. Šnekose žmonių klausydamys, tankiai apsirinkam. Ar tu durim apsirikai, ar kurių biesų! Geriau pasiklausti, negu apsirikti. Apsiriko kaip čigonas, ant svetimo arklio užsėdęs.
apsiriktinaĩ.
apsirìkusiai. Galėjo daugiau perduoti pinigų tik apsirìkusiai (apsirikdamas) . Popiežius apsirìkusiai padarė, pasnykus panaikindamas.

2. supainioti, klaidingai ką padaryti: Gimimo metrikos àpriktos yr. Àpriktas vardas buvo parašytas pakvietime, ir neišdavė paštas piningų. Šiandien Gerda vis aprinka [audinio] raštus, juos negerai suspardydama. Kad ana veizėjo, kad ana veizėjo, a nesu kame apsirikusi austi. Par ištisus metus nebekibina jos nei apsirikęs.
parìkti

1. klaidą padaryti, suklysti: Jijė parìko marginį metant austi, t. y. suklydo. Aš parikaũ berašydamas. Teisybę lengvai papasakosi, o neteisybę – visumet parìksi. Parìko, sirvietes ausdama, ir stovi perauda. Taigi dabokis su ponu pasipūtusiu šūtyt ir laikyk savo snukį, kad kalboj neparìktų. Pariko rokuodamas. Aš pasirenkù, mėnesius skaitydama. Pasirikaũ, pinigus beskaitydamas. Na, pasrìko ir parašė netaip. Žodžiai ir žadėjimai Dievo yra patenką, stiprūs, notmainąsi, neparinkąsi. Kas nedirba, tas nepasirinka, kas nevaikšto, tas nesugriūna.

2. supainioti: Kelią pariko (paklydo) . Nes jis yra tikrasis kelias, kas norint jam tik, niekad nesipariks, nes jisai yra tikroji tiesa.

3. iširti, nutrūkti, baigtis: Kai apmatosiu vadelėm, tai visos gūžynės pasriks. Kažin dėl ko vestuvės pasiriko? Eik greičiau šieno grėbtų; kad duosiu, tai pasirìks tau skaitymas. Kai apsiženysi, ponaiti, pasrìks ir giesmės. Tai tau pasiriks bernelio gražumas, kai tu pamatysi skolelės daugumą. Bus tau sėdėti rankas sudėjus, pasiriks visa tinginystė! Kai atmokės [už nusikirstą uosiuką],
pasiriks jam kitą sykį vogti!
surìkti

1. suklysti, sutrikti: Surikaũ, skaitydamas riešutus. Sakė sakė eilią (eilėraštį) ir surìko. Senis, sakydamas pasaką, surìko. Karts biškį suriñka, bet teip jau skaito gerai. Mezgiau ir surikaũ – reikia ardyt [mezginį]. Visą audeklą išaudžiau be jokios rikės, o štai ant galo surikaũ. Kareiviai par muštrą mokos eiti, kad koja nesuriktų. A jūs nesurìkot šokdami? Surikaũ, pradėkim iš naujo [žaisti]. Surìkęs mušimas laikrodžio – kiek dabar muš. Surikau (apsirikau) ir vėl pasitaisiau. Gal aš ažmirštu, susrenkù – kaip aš čia jų nebeataskiriu.

2. supainioti, nebemokėti gerai ką atlikti: Iš pradžios gerai dainavo, paskui žodžius surìko. Nesurik [dainos],
pasakyk žodžius.

3. suirti, pakrikti: Surikęs mūsų gyvenimas – nebeklauso manęs nei vaikai, nei žmona. Nežinau, kodėl jų vestuvės surìko. Kažin kas čia atsitiko, kad abu prieš pat vestuves ėmė ir surìko.

4. tam tikru būdu išausti: Sùriktasis aštuonnytis yr by su kibikleliais, by parimliotas, siaurai sugnaibytas.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>rìkti, </b>riñka (reñka, rinksta), -o. <br/>1. <span class="explanation">klysti: </span> Ana riñka, skaitydama gijas posmuose. Prasta iš jos mezgėja: numezgė par sprindį, o rìkta, rìkta. Nu kad tu vis rinkì ir rinkì. Riktè apsiriko liežuvis bekalbant, t. y. susibrido. <br/>2. <span class="explanation">painiotis, trikti: </span> Pynėsi mintys, riko poteriai, tajemnyčios. <br/>3. <span class="explanation">irti: </span> Jų draugystė riñka. Daug kliūčių, veselios rìks. Dėl svočios veselia neriks, dėl mergos gaspadorystė neges. <br/><b>aprìkti</b><br/>1. <span class="explanation">padaryti klaidą: </span> Aprikaũ aš, t. y. suklydau. Aš biškį aprikáu – negerai pasakiau. Kaip ji te teip apsirìko. Tai čia aš apsirikaũ. Apsirikęs nepaberk vištai grūdų – aš jau lesinau. Muno galva apsirinka – tokia daugybė klumpių, nebžinau, kurie muno. O kad tave galai! Tai tu man apsirìk! Ta [prekybininkė] visumet apsiriñka ant savęs <span class="explanation"> (savo naudai) </span>. Vieną kartą ėmė ir apsirìko – [avis] nebibuvo ėringa. Privažiavęs prie plūduriuojančio daikto, jis pasimatė apsirikęs ir pasiuntęs laivę sužinoti, kas ten toks būtų. O jei taipo nedarytų, tada veikiai paklystų ir apsiriktų. Sugrąžinkiat teipajeg, mažu apsiriko. Tuo visi apsirìko, arba apsivylė. O idant žydai ant jo neapriktų̃s. Tatai ženklas tikras, o ne apsirinkamas. Jie visi gal savo žodžiuose ir darbuose apsiriktis ir paklysti. Arklys ir keturioms kojoms klumpa, ne dyvas žmogui apsirìkti. Šnekose žmonių klausydamys, tankiai apsirinkam. Ar tu durim apsirikai, ar kurių biesų! Geriau pasiklausti, negu apsirikti. Apsiriko kaip čigonas, ant svetimo arklio užsėdęs. <br/><b>apsiriktinaĩ</b>. <br/><b>apsirìkusiai</b>. Galėjo daugiau perduoti pinigų tik apsirìkusiai <span class="explanation"> (apsirikdamas) </span>. Popiežius apsirìkusiai padarė, pasnykus panaikindamas. <br/>2. <span class="explanation">supainioti, klaidingai ką padaryti: </span> Gimimo metrikos àpriktos yr. Àpriktas vardas buvo parašytas pakvietime, ir neišdavė paštas piningų. Šiandien Gerda vis aprinka [audinio] raštus, juos negerai suspardydama. Kad ana veizėjo, kad ana veizėjo, a nesu kame apsirikusi austi. Par ištisus metus nebekibina jos nei apsirikęs. <br/><b>parìkti</b><br/>1. <span class="explanation">klaidą padaryti, suklysti: </span> Jijė parìko marginį metant austi, t. y. suklydo. Aš parikaũ berašydamas. Teisybę lengvai papasakosi, o neteisybę – visumet parìksi. Parìko, sirvietes ausdama, ir stovi perauda. Taigi dabokis su ponu pasipūtusiu šūtyt ir laikyk savo snukį, kad kalboj neparìktų. Pariko rokuodamas. Aš pasirenkù, mėnesius skaitydama. Pasirikaũ, pinigus beskaitydamas. Na, pasrìko ir parašė netaip. Žodžiai ir žadėjimai Dievo yra patenką, stiprūs, notmainąsi, neparinkąsi. Kas nedirba, tas nepasirinka, kas nevaikšto, tas nesugriūna. <br/>2. <span class="explanation">supainioti: </span> Kelią pariko <span class="explanation"> (paklydo) </span>. Nes jis yra tikrasis kelias, kas norint jam tik, niekad nesipariks, nes jisai yra tikroji tiesa. <br/>3. <span class="explanation">iširti, nutrūkti, baigtis: </span> Kai apmatosiu vadelėm, tai visos gūžynės pasriks. Kažin dėl ko vestuvės pasiriko? Eik greičiau šieno grėbtų; kad duosiu, tai pasirìks tau skaitymas. Kai apsiženysi, ponaiti, pasrìks ir giesmės. Tai tau pasiriks bernelio gražumas, kai tu pamatysi skolelės daugumą. Bus tau sėdėti rankas sudėjus, pasiriks visa tinginystė! Kai atmokės [už nusikirstą uosiuką], pasiriks jam kitą sykį vogti! <br/><b>surìkti</b><br/>1. <span class="explanation">suklysti, sutrikti: </span> Surikaũ, skaitydamas riešutus. Sakė sakė eilią <span class="explanation"> (eilėraštį) </span> ir surìko. Senis, sakydamas pasaką, surìko. Karts biškį suriñka, bet teip jau skaito gerai. Mezgiau ir surikaũ – reikia ardyt [mezginį]. Visą audeklą išaudžiau be jokios rikės, o štai ant galo surikaũ. Kareiviai par muštrą mokos eiti, kad koja nesuriktų. A jūs nesurìkot šokdami? Surikaũ, pradėkim iš naujo [žaisti]. Surìkęs mušimas laikrodžio – kiek dabar muš. Surikau (apsirikau) ir vėl pasitaisiau. Gal aš ažmirštu, susrenkù – kaip aš čia jų nebeataskiriu. <br/>2. <span class="explanation">supainioti, nebemokėti gerai ką atlikti: </span> Iš pradžios gerai dainavo, paskui žodžius surìko. Nesurik [dainos], pasakyk žodžius. <br/>3. <span class="explanation">suirti, pakrikti: </span> Surikęs mūsų gyvenimas – nebeklauso manęs nei vaikai, nei žmona. Nežinau, kodėl jų vestuvės surìko. Kažin kas čia atsitiko, kad abu prieš pat vestuves ėmė ir surìko. <br/>4. <span class="explanation">tam tikru būdu išausti: </span> Sùriktasis aštuonnytis yr by su kibikleliais, by parimliotas, siaurai sugnaibytas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.