apropinėti
ropinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. ropoti:
1. Matau tai vabalą, ropinėjantį po žemę, tai skraidančią kregždę. Ai, kiek buvo vapsvų, ropinėja po rankas ir nekanda. Jei skruzdės ropinėja ant skruzdėlynų, bus lietaus.
2. Vaikas dar gerai nepaeina, tik ropinė́ja kaip varlė. Kai aš buvau mažučiukas, po žemelę ropinė́jau. Gana ropinėti vaikams prispjaudytoje, purvinoje asloje! Įbruko [baudžiauninką] į meškos kailį ir paleido ropinėti keturpėsčią po vielomis aptvertą daržą.
3. Ropinė́č po gatvę (elgetaučiau), kad ne pensija. Kai jaunas buvau, tai po kalnus ropinėjau.
apropinė́ti. apropoti 1: Bitelės ima medų iš čibulių, teip apropinėja visą galvelę.
išropinė́ti
1. ropinėjant, šliaužiojant apeiti: Net keliais žmogus išropinėjo [, ieškodamas rato],
– nėra ir nėra. Išropinė́jau visą pirkią.
2. kiek norint ropinėti: Vaikai gauna kiek tinkami išsiropinėti, išsišliaužioti.
paropinė́ti. paropoti: Leisk Marytę ant aslos, tegul paropinės. Tegul kiti dabar pavargsta, po žemę paropinėja, pakol kvapo pritruks.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.