rū̃byti, -ija (-yja), -ijo (-yjo). storai vilkti. . Ana rūbyjas, t. y. apsivelka su rūbais.
aprū̃byti. apvilkti: Apdarė, aprūbijo vaiką ir išleido į lauką. Apsirū̃byk, kad neparšaltum. Kaip storai apsirū̃bijusi. Anksti prie darbo būt norėdams, miegąs jis daugiausiai apsirūbijęs.
atsirū̃byti; . nusirengti, nusivilkti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.