.
rū̃dinti, -ina, -ino
1. rūsti: Kam rū̃dini peilį, dalgį, šlapmė [je] laikydamas. Skujai žvyro žemėj tik daigą rūdina, o mėšlo nedaro. Rūtų vainikėliai vytinti, aukso žiedeliai rūdinti. Rūdinta devynmacė (Verbascum rubiginosum). Rūdino mano jaunas dienas, surūdins ir vainikėlį.
2. rūdyti 1: Rūdina geležėlė, kap inpuola į purvynėlį. Rūdins žiedelis purvely.
3. rūdyti 4: Velyč būta po girią blūdinus, nei ką jauna už tave rūdinu.
aprū̃dinti. aprūsti: Aprūdins ir sviestą geležis.
įrū̃dinti. leisti aprūdyti: Tris kartus puoliau ant žolynėlio, ketvirtą kartą į rūdynėlį, tai supurvinau aukso žiedelį ir įrūdinau man pentinėlį.
surū̃dinti. surūsti: Nepravėrė karietos langelį, suplėkino geltoną kaselę, surūdino aukselio žiedelius. Surūdinai aukso žiedą per savo galvelę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.