aprūdyti
.
rūdýti, -ìja (-ỹja. rū̃di. rūda), -ìjo.
1. trauktis rūdimis: Paprastoji geležis rūdija ore tik todėl, kad turi kitų metalų priemaišų. Mano žiedeliai, o auksinėliai, skrynioj gulėste ir berūdyste. Nerūdijantis plienas. Sidabras su auksu ore niekuomet nerūdija. Padėk dalges, tegu nerūdỹja per žiemą. Ei mergyte nėgelkyte, dėl ko rūd žiedelis? Ar ne laiku aš atjojau, ar žiedeliai rūdi? Jei rūdỹs žiedelis an baltų rankelių, tai smūtnas bernelis svetimoj šalelėj. Oi, kad pražuvo jaunos dienelės, rūdyk, šoblužėle! Rūdi aukso žiedužėliai neišdovanoti. Lietutis lyja, pentins rūdyja juodame purvynėly. Bagočiaus dukrelės žiedai rūdyja, o vargo mergelės nuo darbų dyla. Jei kirvis rūdija, tai bus lietaus. Bernyti mano, jaunasis mano, rūdys tavo širdelė. Rūdýk, vainike, purvyne, o tu, mergele, pas mane.
2. apsikrėsti rūdimis, gesti nuo rūdžių: Daugumas kviečių rūdỹja. Azotinėmis trąšomis patręšti javai rūdija labiau. Šįmet roputės taip nerūdỹja kaip pernai. | Lapeliai bėga, vėjo papūsti, pūsta rūdyja, krūvon sugrūsti. Medžio. uoga neduos [šulinio] vandeniui rūdyti, maurais mauroti. Per Užgavėnes negalima verpti, linai rūdys.
3. gesti, gaunant rudą spalvą: Prie kaulo jau rūdija mėsa. Tie lašiniai rūdỹ [ja]. Mėsa nerūdija, nesitraukia, paimi, nets kvepia. Kad nerūdytų lašiniai, reikia per Užgavėnes neverpt.
4. vargti: Sklepe būk, rūdýk. Kaip geležis vis rūdiju. Pavogsi, o paskui kalėjime rūdýsi. Aš gerai pirmiau gyvenau, dabar rūdyjù. Aš pats verčiau numirčiau, neg su jais diena dienon rūdyčiau kambary. O jeigu tas žmogus būt tą krosnį neardęs, tai toji giltinė ir po šiai dienai da būtų ten rūdijus.
5. palengva nykti, gaišti: Užžels kojelių takeliai, rūdys rankelių darbeliai, pasigesite manęs. Rūdys mano jaunystėlė per visą amželį, per visą amželį pas jauną bernelį. Sena meilė nerūdỹja, laikui bėgant, vėl atgyja. Akmens sudyla, plienas rūdija, tik nerūdija kerštas širdyje.
aprūdýti.
1. apsitraukti rūdimis: Drėgnai padėta geležis greit aprūdija. Tėvas pamatė ant kelio aprūdijusią padkavą ir liepė sūnui paimt. Kuris būsiva žuvęs, tai to kulką antrasis rasiva aprūdijusią. Ar jūs gimėt surambėjusiais seniais su aprūdijusiomis sielomis?
2. apgesti: Negardi mėsa, ir baigta – visa aprūdijus.
3. apruduoti nuo rūdžių: Mūs kelnės pali klupstį buvo aprūdìję – po dumblą landžiaunam ir landžiaunam.
įrūdýti. įsiėsti rūdims: Peilis įrūdìjęs. Kačeig tu jį šveiti kaip zerkolą, tikt pasiliekt įrūdijęs.
išrūdýti.
1. išgesti vietomis ar iš vidaus nuo rūdžių: Peilis išrūdìjęs duobytėmis, jau nebenusišveis. Cinkuotos skardos, variniai ir šiaip išrūdiję indai karvėms melžti bei pienui laikyti netinka.
2. išpūti, išgesti: Kad tu žalia rūtele išdžiūtai, iš šaknelių išrūdytai. Vaiko nuo saldainių dantys išrūdijo.
nurūdýti.
1. apsitraukti rūdimis; surūdijus atkristi: Kur tavo pentineliai šviesūs nurūdijo? Kad tu nurūdýtai!
2. išvargti: Nurūdýsi savo amžių ir duonos kąsnio neturėsi.
parūdýti.
1. kiek apsitraukti rūdimis: Parūdìjo kiek blėka.
2. pagesti, pasenti: Mėsa sena, parūdìjus. Šio meto lašiniai, o parūdìję. Kad gerai neįsūdai, ima ir parūdỹja lašiniai.
pérrūdyti. surūdyti visam, kiaurai: Antrojoj gatvelėj kiūtojo suklypę, sukiužę, sudubusiais ir kiaurais perrūdijusios skardos stogais nameliukai.
prarūdýti.
1. prakiurti nuo rūdžių: Prarūdìjo ta geležinė blėta. Skardinės prarūdijęs šonas.
2. sunkiai pragyventi, sunykti: Prarūdìjo nabagė. Reiks man jaunai mergelei už jo prarūdytie.
prirūdýti.
1. priaugti rūdžių iš vidaus: Bitonėlis prirūdìjęs – kasdien šlapinu.
2. prisitraukti rūdžių: Įdubime žliugsėjo prirūdijęs vanduo.
3. sugesti daugeliui: Jam padarė operaciją ausies, jo daug kaulų prirūdìjusių rado galvo [je] – i nieko nepagydė.
surūdýti.
1. apsitraukti, pavirsti rūdimis: Surūdijęs. Surūdu. Apskaičiuota, kad pasaulyje per metus surūdija apie dešimtadalį visos metinės geležies produkcijos. Jau suvyto vainikėlis an mano galvelės, surūdìjo aukso žiedas an baltų rankelių. Katro kulka bus surūdìjus, tai to gyvo nėra. Ir plūgas be darbo surūdija. Grapas tau nė surūdìjusio grašio nedovanos.
2. pagesti, paruduoti: Šeimynai surūdijusios mėsos šmotą nupjauna. Užvalgiau surūdìjusių lašinių, tai ir pradėjo sopėt po krūtine. pernokti, pasenti: Visi agurkai surūdìję guli darže. Surūdìjusios uogos neskanios.
3. sutrūnyti, sunykti: Jo kauleliai surūdìję. Mes prapulsim, surūdýsim, plūksneles išdulkysim. Tu surūdysi kai raiste šiekštelė. | Surūdìjo pilvelis nuo gėrimo. Ar bus geriau, ar reiks mum teip surūdyti? Geriau sudilt bedirbant, negu surūdyt betinginiaujant.
užrūdýti.
1. nuo rūdžių užstrigti; užakti, sugesti, užsidėjus rūdims: Ažurūdu. Zaviesai užrūdìjo. Ažrūdìjo spynelė, reikia žibalo įpilt. O užrūdìjus mano plintelė, nešaus girios paukštelių. Mano mergelės šaltos rankelės, užrūdìję žiedeliai.
2. sunykti: Jau užžėlė kojų takai, užrūdijo rankų darbai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.