rūkìnimas. rū̃kinimas.
1. → rūkinti 1: Per neapsidabojantį rūkinimą vieno bičių aulio atsirado … ugnis, kuri trumpam čėse 4 padvarijas … į pelenus parguldė.
2. → rūkinti 3: Rūkinimo rykas. Rūkìnimo žvakelė. Rūkinimo altorius. Su rūkinimu arba smilkymu tą. pravaryti yra negeras paprotys. Ir visas žmonių pulkas buvo lauke, ir meldėsi rūkinimo adynoje.
3. → rūkinti 4: Man rūkìnimas nėra įdomus. Tep nebuvo už ką mušt, tik už rū̃kinimą.
4. rūkyklė: Ir pastatė rūkinimus ant altoriaus, ir uždegė lempas.
aprūkìnimas. → aprūkinti 1: Aprūkinimas nuliūdusių (nesveikų) viščiukų.
pérrūkinimas. → perrūkinti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.