apruošti

ruõšti, -ia, -ė, rúošti.

1. atlikinėti namų apyvokos darbus: Aš pati ruõšdavau galvijus: girdydavau, šerdavau. Aš ruõšiamo darbo (vaikščiodama) negaliu dirbti – sėdėdama da daug pajėgiu dirbti. Ana ruošia savo ruoštą, t. y. žino savo liuobą, apyvoką. Mama ruõšiasi, valgyt verda, o mes tak tak tak su rateliais duodam i duodam (verpiame) . Nugi, daba tam kartu [i] tokia sveikata: gi žinai, kad va po namus ruõštis tai da sveikata. I darbai pirma buvo, i ruõštis vė reikėdavai (reikėdavo) . Sesuo kad ruošiasi, kad ruošiasi po gryčią! Ruõštis nekoks darbas, ale kad įskausta kojas per dieną! Katra. ruõšias – teruõšias, o katra audžia – teaudžia (abi keisdavosi kas savaitę) . Eik, vaikeli, ruoštis: pašerk kiaules, pasiliuobk, išvirk. Bepiga važinėt, kai namai gerai ruõšias. Gãli ruõšties – ne visai maža. Tam vakare ruošiúos – girdau galvijus, peniu kiaules; daboju – privažiavo kas prie namų. Antroji vėl kelintą vakarą ruošdamasys pažiūrės, a negaus matyt, koks ans y [ra]. Moters tiktai apie namus tesiruošia. Apsidirbę ant laukų, ruõšias po namus, apie daržus. Ana ruošias apie ūkį savo. Nuo senobės didžiausia moterų pagarba buvo sugebėjimas apie namus ruošties. Šunims nereikia rūpintis šunyčiais – kalių tai darbas su jais ruoštis. | Pradėjo taip gyvent ir taip ruoštis. ir viskas buvo gerai. Jau reikia ruõštis (dirbti, tvarkytis) dabar laukuos, nelaukt bobų vasaros. valyti (javus): Jau pas mus vasarojų ruošia, ė pas jus da rugių nenupjovė. Nebuvo kas ruošt.

2. gaminti (valgį, ėdalą): O aš labai čėso neturiu tavo pasakų klausyti, va reikia baigt abiedas talkai ruošt. Ruošiù vis [v] andeniu šaltu kiauliui. Agotai įkyrėjo senoviškai ėdalą ruošti.

3. taisytis kelionei (ką nors specialiai tam darant ar tik galvojant, ketinant): Malūnan ruõšias važiuot. Ruoškis važiuoti, jau tavę laukia kiti. Ruošiaũs ruošiaũs i neprisiruošiau važiuot. Starkai jau pradėjo sukties, pradėjo kelionėn ruõšties. Anas vis ruošė̃s ligoninėn. Vieną kartą pati, kažin kur besiruošdama, užgaišo. Ruoštė́tės eit! Ruõšiasi visi eit namo. Ruõštumbės, kad žinotum – važiuos miestan kaimynas. Niekas ir nesruõšia važiuot. Ruõškis, ruõškis, jaunuolyte, reiks tau išvažiuot. Reikia į kelionę ruoštis. Žmonys, jau seniai sukilę, ruošėsi prie darbo. Ruoškies, broleli, ryt su dalgele lankon šieno šienautie. Ruošies važiuot – pagalvok iš vakaro. Nei rugiai krinta, nei kviečiai byra – neruoškis. Ruošiasi kaip meška riešutaut. Ruošiasi ruošiasi kaip varna į užmarį lėkti. Ruošiasi it gervė į dausas. Ruõšias ruõšias kaip į dilgynes šikt. Ruõšias kaip rugienon šikt.

4. taisytis ką daryti: Nebekurk, jau ruošia virt. Ruõšia užvirt puodas. Ruõšieste (ruoškitės) valgyt. Tai ruõškis pamergiuos – sesuo ženijas. Ar dar aust nesruõšiat? Brolis labai perpyko ant raganos ir pradėjo ruoštis jai atkeršyti. Ruõšiasi kap alkanas prie vakarienės. Ruošias muštis kaip ožys, kuprą pastatęs. Jos jau džiaugias, tuojaus jos ruõšės taisyti viską. | Saulė da tik ruošės tekėt, o jis jau buvo atjojęs atgal. Rodos, kad lytaus ruõšiasi. Jau ruõšias beržai, jau lapoja. Tavo puodelis jau ruõšias virt, daba niekur neik. ketinti, manyti ką daryti: Paurukas buvo linksmas. Sėdėjo, mataravo rankomis, matyt, nė nesiruošdamas miegoti.

5. daryti tinkamą kuriam tikslui (kitam darbų, veiklos etapui): Pūdymus jau ruošia rugiam sėt. Tegu jokis kirmis vagoj toj nelieka, kur ruošia artojas sėją. Pirtį ruõšėm kurt. Mergel, mergel, ruõšk pečių kurt. Netoli muzikanto dvi merginos ruošė stalą. O veiklesnieji, nenustygdami vietoje, leidosi į savo gimtines ruošti dirvos sukilimui. tvarkyti, taisyti darbui (padargą, įrankį): Anas ruošia vežimą: tepa, šieno maišėn deda, valo ratus. Ruošiant kiekvieną sėjamąją darbui, reikia lygioje aikštelėje iš anksto sureguliuoti noragėlius ir ženklintuvus. Pirma sesulė juostelę juosia, antra sesulė kardelį ruošia.

6. daryti tinkamos kokybės, šalinant netikslumus, redaguoti: Šimkus dažniausiai pirmasis skaitydavo naujų kūrinių rankraščius, padėdavo rašytojams juos ruošti spaudai. Dabar jau ruošiu spaudai antrąjį sąsiuvinį.

7. rengtis vykdyti, organizuoti: Mes puolimui šią naktį nesiruošėm, nejautėm, kad tokį puolimą ruoštų ir priešas. Kaimas ruošėsi sėjai.

8. rengti, taisyti, kelti (ppr. puotą): Karalius iš to džiaugsmo pradėjo veseilią ruõšt. Ė tan dvare ruõšė balių. Nu, tai jau kad sutinka [tekėti],
tai butelį išgeria, pasku jau te ruõšiasis. Ciela savaitė rúošas: gimines prašo, teligramus duoda. Dabar visaką perkamės, ruõšiamės tam baliui. Visą nedėlmetį ruošiamės apie veseliją, t. y. rengiam.

9. teikiamomis žiniomis daryti tinkamą kam: Aukštoji mokykla ruošia kadrus valstybei. Tėvas savo sūnų ruõšė į žmones. Nebepurkšdavo, kad kaime jau ir plepėjo, jog savanoris pačią į ministerius ruošia. Amalis ruošėsi pasitarimui Vilniuje.

10. mokyti tikrinamojo dalyko: Vasaromis [Maironis] ruošdavo į gimnaziją ir kaimynų vaikus. Laikas ruoštis egzaminams.

11. atlikti mokymosi užduotis, mokytis: Pamokas ruõšti.

12. mokėti, suprasti, sugebėti (ką daryti): Laiškas buvo rašytas lietuviškai, matyti, ne pačiai Volterienei, nes ji lietuviškai „menkai ruošė“. Jis gerai ruõšia vokiškai. Nelabai aš ruõšdavau tų pasakų. Nekokia jo galvelė: nė uždavinių neruõšia. Ji tą darbą ruošia ir netingi. An skaitliukų ji neruõšia. Ans jau ruošia skaityti ant knygos, t. y. moka. Stasys nelabai moka šokt, o Vilis jau gerai ruõšia. Pradėjo prašyt vieno strielčiaus, kuris gerai ruõšė šaudyt, … kad ir jį išmokytų teip pat. Kas yra gera ir pikta pažinti, skyriaus padaryti nemoka, neruošia. Marškinius nuo svetimos tvoros nudžiauti – o, tą tai jis ruõšia! Aš tai nelabai bematau skaityt, o tei da neblogai ruošiù.

13. godžiai valgyti: Mes abudu ruõškim. Nu, ir ruošia, net ažuspringdamas! Kad ruõšė, tai ruõšė: bliūdą kaip už ausių išmetė!

14. vilktis puošniais drabužiais, puoštis: Ruõšias kai svočios. Velkasi naujais drabužiais, ruõšiasi kaip į balių.

15. vogti, plėšti: Ruõšė ruõšė pernakt. Apstatė abu galus ūlyčios ir ruõšias.
namõ (gul̃ti) ruõštis taisytis mirti: Reikia namõ ruõštis. Septyniasdešim išgyvenai – ir ruõškis gul̃t.
pir̃tį ruõšti. ketinti, žadėti mušti: Ruošia jam pirtį.
apruõšti, -ia (àpruošia), àpruošė.

1. apeiti namų apyvoką, aptvarkyti, sutvarkyti: Anas te neapruõšia gerai, vis vyras. Mala ir mala liežiuviu, geriau sa [vo] pirkią apruõšt. Apruošk kiaules. Motina viena pati visus namus apruošia. Kambarys buvo visai gerai apruoštas, bet senutės nebebuvo. Visur visa apruošta ir gryna. Apšėriau gyvulius, apsìruošiau visa. Apsìruošiau arklį. Iš vieno galo kol apsìruošei, tuoj iš kito [galo] ruoškis. Rytą reikia jai vienai apsruõšt: ir sau valgyt pramanyt, ir galvijai apeit. Palauk, tuoj apsruošiù, ir eisma. Visa ką apsruošus, atsiminė, kad jos vaikas lauke. Ryte reikia apsruõšt, sunku kur išvažiuot. Kai apsiruõšęs, gal sėdėt. Aš apsruošiù viską, o anas vis tebežiaumerėja (vaikštinėja be darbo) . Geras šeimininkas pirmiau apsiruošia savo ūkyje, o tik po to sėda vakarieniauti. Ši apsiruõšus, knygas skaitydavo. Baigusi apsiruošti, tarnaitė turėjo eiti viena į pirtį.

2. aptvarkyti, parengti kam: Pirminis nudegimo paviršius apruošiamas šiltoje operacinėje.

3. apsirengti: I apsiruõšt [ų],
i duonos tekt [ų],
ale drena burna (prageria) . Greičiau apsiruošk: antai marškiniai. Buvo taip apsiruošęs, kaip mūs kampe nešioja.

4. apvogti, apiplėšti: Vagys àpruošė namą. Jei nežiūrėsi, tuoj apruõš. Ateję čystai àpruošė. Apìruošė kavalierius: atejo ir be kepurių, ir be pirštinių. Šiąnakt mūsų dėdę vagys apìruošė. Niekas nė nematė, kaip ji apsìruošė. Ot, apsìruošė žmonelė! Vienus namus palikom, vagys atėjo ir apsìruošė. Teip apsiruošė, kad nė lapė nelojo. apgauti, priveikti: Tris diedus apìruošė boba.

5. suvalgyti (viską): Toks ėdrūnas per nemierą: ką paliksi, tą apruoš. Sėdo ir apìruošė stalą.
atruõšti, -ia (àtruošia), àtruošė

1. ateiti, atvykti, atskubėti: Atruõš da ir ji kada. Kad atàruošė bent keliuos!. Mes iš vakaro atsìruošėm į vestuves. Jie vis anksti atsiruošia. Ir vėl atsìruošei! Su didele iškilme mistras kardininkų ir vyskupai atsiruošė į Lietuvą.

2. žinoti, atsekti: Ar tu jau nė dienų nebeàtruoši?!
įruõšti, -ia (į̃ruošia), į̃ruošė

1. atlikti vidaus apdailos darbus, padaryti tinkamą naudotis: Pirkios neiñruošta buvo. Iñruošė namą. Ponas Tiškus į̃ruošė bažnyčią Raudondvary. Kambarys bent kiek švariau ir puošniau įruoštas, nekaip kiti.

2. įtaisyti, padaryti: Daigams išauginti kasmet kovo mėnesį buvo įruošiami seklieji mėšlu apšildomi inspektai. Yra dar vienas praktiškas būdas kultūrinę ganyklą įruošti – tai jos žolyno suformavimas iš dobilienų. Kai sukirsdavo (suręsdavo gryčią), pečių inruõšdavo. Prieš gyvenamąjį namą įruoštas gražus gėlių darželis. Žmogus sodina sodus, įruošia tvenkinius. Įruošk paplavų duobę. Išvalėme [fabriko teritoriją],
užsodinome medeliais, įruošėme sporto aikštyną. Įsiruošė savo knygynėlį.

3. išsipuošti, gražiai apsirengti: Insiruõšę gi labiausiai visi.

4. įlįsti, įsibrauti: Šeimininkei pirkioj besiruošiant, kiaulė buvo įsiruõšusi palikton atviron maltuvėn. įsitaisyti: Už pečiaus čirškė šiltai įsiruošęs svirplys.

5. sugebėti, mokėti: Ar jau moka vaikas skaityt? – O, jau gerai įruõšia.
išruõšti, -ia (ìšruošia), ìšruošė

1. sutaisyti kelionei, išleisti kur išvykti, išrengti: A į Vilnių tavi ìšruošė? Kad vėjulis paskeltų, kad smėlelį nupūstų, man' tėvelis paskeltų, man' vainelėn išruoštų. Brolis išsìruošė važiuoti į turgų. Išsirúošė į kelionę. Tuojau išsiruošim į tėviškę tavo. Greita greita i išsìruošė eit. Lig išsiruošė eit, lig atejo – mano visa gatava. Mes da negreit išsiruõšme, da kiaulės nepaliuobtos. Rytą išsiruošia prie darbo. Anksti ruošės, vėlai išsiruošė. Tas į didelę kelionę išsiruošęs.

2. praleisti kurį laiką ruošiantis: Vakar visą dieną išsìruošiau.

3. išvykti: Rytą, prieš dieną, ir ìšruošė visi.

4. pataisyti, iškelti: Veselei išruõšt reikia pinigų turėt. Gaspadoriai pjovėjams turi išruošti gerą balių. Vilkas sako: – Reikia išruõšt abiedas.

5. išvalgyti: Vaikai smetoną iš puodynės [neleidžiami] ìšruošė. Kaip matai bliūdą parpelių ìšruošė.

6. išvogti, išplėšti: Turguj jam kišenę ìšruošė. Ìšruošė viską, nieko nepaliko.
į ámžiną gyvẽnimą išsiruõšti. mirti.
nuruõšti, -ia (nùruošia), nùruošė

1. nutvarkyti, nuvalyti: Nuruõšk stalą, ir vėl tuoj eisium ant lauko. | Papjaunam žąsį, nuruõšiam aną. nuplėšti: Baigi čeverykus nuruõšt.

2. nusirengti, nusivilkti: Be reikos nusìruošei, būtum da malkų atnešęs. Žulikas sako: – Nusruõšk vienamarškinis, grynas vykis bacioną.

3. apvogti, apgauti: Nùruošė ir juos. Kad nùruošė, tai nùruošė.

4. mokėti, suvokti: Jis geriau apie viską nuruošia (turi nuovoką, nusimano) . Eik tu vežimą mint, tu geriau nuruoši.
paruõšti, -ia (pàruošia), pàruošė

1. kiek eiti ruošą, atlikti namų apyvokos darbus: Aš kai padirbu, pasiruošiù, tai kaip kriste valgymas krenta. Morta padeda ir pasiruõšti.

2. pagaminti, pataisyti (valgyti): Jiem paruošta skaniausia, patalai gražiausi, tik mokykitės, vaikai. Reikia paruõštie, tada bus gardu. Ji turi vaikučiui paruošti valgyti ir pati kiek pasnausti. Kai susitvarkęs išėjau iš savo kampo, vakarienė buvo paruošta. Mes viską pasìruošėm ir jau valgysim. Pasruošiù [lauktuvių] – pasdarysiu porą sūrelių.

3. pasitaisyti vykti: Esu jau visai pasiruošęs į kelionę. pasirengti ką daryti: Negalima genėt pasiruošusių žydėti krūmelių.

4. padaryti tinkamą kuriam tikslui (kitam darbų, veiklos etapui): Reikia paruošt žemelę iš anksto. Reikia kviečiam paruošti žemę. Bulbėm sodyt reikia paruõšt laukas. Jie pàruošė kuparą ir pripylė suodžių. Viskas namuose buvo paruošta Naujųjų metų sutikimui. Paruõšti stalą. O kaip dailiai jos buvęs paruoštas stalas. Buvę valdžioje liaudininkai ir socialdemokratai paruošė dirvą fašistiniam perversmui. Gerai pasiruošdavo an žiemos. Žiemai pasìruošėm malkas (nusipirkome, suskaldėme ir sudėjome) . Matarijolą buvau pasiruõšęs tiems tvartukams. galutinai sutvarkyti, pataisyti darbui (padargą, įrankį): Javapjūvės turi būti gerai paruoštos, kad darbo metu nesustotų. Vyrai geriau pasislėpė, paruošė ginklus ir laukė tik sutarto ženklo. [Motina] rankoj laikė mano drabužius, seniai jau išdžiovintus, išeiti paruoštus. Rišamoms vienu metu knygoms reikalingas rišimui detales galima iš karto paruošti.

5. atlikti išankstinius darbus: Užsimojęs parašyti stambesnį poezijos kūrinį, Baranauskas atliko didelį paruošiamąjį darbą. Paruošiu savo karžygių būrį, kuriam vadovausiu. Prieš kėlimąsi iš lovos naudinga paruošti ligonį lengva gydomąja fizine mankšta. Kiekvienas apsisvarsto, iki trunka paruošiamosios komandos pauzė. Reikėjo sutvarkyti mantą, tinkamoj vietoj pastatyti vežimus, pasiruošti nakvynę. Šitokiai šventei reikėjo gerai pasiruošti. Rengti kelionę į Šiaurės polių yra sudėtingas darbas. Jam reikia nemaža ir pasiruošti. iš anksto pasirengti, tinkamai nusiteikti kam numatomam: Visą laiką teko budėti ir plaukti visam kam pasiruošus. Per ilgas nemigos naktis aš laukiu, mylėt pasiruošus.

6. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą, išmokyti: Marijampolės gimnazija ligi pirmojo pasaulinio karo paruošė daug žymių lietuvių kultūriniame gyvenime žmonių. Marš, marš pro duris! Man reikia pasiruošti pamokai. Mūsų atstovui reikia būti labai pasiruošusiam žmogui.

7. sudaryti, sukurti, suformuluoti: Socialdemokratų rateliai siekė paruošti savo programą. Prieš pusmetį buvo paruoštas naujos gyvenvietės planas.

8. iškelti (pokylį): Gražiai gi paruošė balių. Labai gražiai pasiruõšę buvo, didelį balių pakėlė.

9. pasiryžti: Supyko žmogus an pono ir pasiruošė jam kaip nors atkeršyt.

10. pavalgyti: Čia da anys pàruošė gerai.

11. pasijudinti: Iš vietos nepasiruoša.
parsiruõšti, -ia (parsìruošia), parsìruošė parvykti, parvažiuoti: Ale ir mūsų gi neparsiruõšia iš miesto.
praruõšti, -ia (pràruošia), pràruošė.

1. praleisti laiką ruošiantis, tvarkantis: Nedaug turim lauko, bet visi praruošiam prie darbo. Netenka radijos ni pasiklausyt: aš prasiruošiù. Mes su mama taip ir prasiruõšiam po namus. Jie vieni prasiruõšia su gyvuliais. veltui praleisti laiką, pragaišti: Ant to rūkymo praruõšia.

2. praversti, tikti: Tokiam ore ir pirštinės praruoštų. Praruoš šiandie i kailiniai. Praruõšia dabar. šilima. Prie ūkės vaikai labai praruõšia. Turi paršą, porą vaikų, motina labai praruõšia namuose. Kai nori valgyti, ir bulbienė praruõšia. Man tos kapeikos išbirs, o jums praruõšia, kai reikia tiek grąžos duoti. Praruõš tas daiktas. | Miegas visada praruõšia, kaip nuvargsti. Pasilsėk, tau pailsis praruošia. Pasiimk duonos, vaikeli, prasiruõš lig pietų. Da biškį ka būtų lietaus, da prasiruõštų.
priruõšti, -ia (prìruošia), prìruošė

1. daug patiekti, prigaminti: Kiek pyrago prikeptų, visokio pavilgo priruoštų, kiek svečių priprašytų! Oi, kaip mylėjo, teip jau viso priruošta, kaip didžiausiam boliui. Kaladnyko su cibuliu, su agurku priruõšia, tai su duona kad privalgom! | Primerkta, prìruošta kiaulėm.

2. pagaminti (valgį): Ana man priruõšia valgyt. Prìruošiau (sutaisiau virti) pietus, tik kurkit [krosnį]. Sugrįžę iš miesto, priruošė vestuvėms pietus ir išsiuntė kvailį svečių kviestų.

3. atlikti išankstinius darbus: Ta. prìruošė [krosnį kurti],
pakūrė. O jau pečius buvo priruoštas, iškūrentas. iš anksto pasirengti, tinkamai nusiteikti kam numatomam: Ir Grėtė Karalienė ruošiasi, po teisybei, jau lyg ir prisiruošusi vienam dalykui: kai tik paskelbs varžytines ir atvyks jos varyti, ji kelsis į savo kumetiškę. Mūsų bus dalis būt prisiruošus savo pareigai. Kad aš, tamsta, neprisiruošiau prie tos pasakos.

4. pataisyti kelionei: Tik eik, laikyk priruošęs mūsų žirgus! Atėjęs pas arklį, viskas priruošta, tik reik sėst ir jot.

5. prisibausti, prisiversti (ką padaryti): Neprisiruošiù nuvažiuot [į svečius]. Paki prisiruošia paduot. Vis neprisiruošiu supinti cibulių. Gerai, apgausiu, ir ne bet kaip apgausiu, tik duok dieną prisiruošt. Neprisiruõšia niekaip, kaip šikt nevalgius.

6. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą kam: Trečią dieną davė jam anksčiau pietus pavalgyti ir priruošė prie mirties. Tos mokyklos priruošia žmones, baigusius vien liaudies mokyklas, prie kvotimų už ištisą gimnazijos kursą.

7. prieiti: Nežinau, ar priruõšiu.
suruõšti, -ia (sùruošia), sùruošė.

1. pagaminti, patiekti: Suruošė blynų ir išleido dukterį jiem valgyt nunešt. Liepė suruõšt visą antį. Cibulių jau suruošiù, ridikeliai da menki. Suruoš' jam pautienę. Gaspadinė, suruošus talkai abiedą, išejo tvartan an gyvulius. Negalim susruõštie valgyt. Ką susìruošė, tą ir nešas krikštynosna. Karvėm susruošt po viedriukui reikia.

2. atlikti išankstinius darbus: Nu tai jau bus veselija, jau sùruošė, o jy vis rauda. Vienam ryte atskėliau, suruošiù pečių – beruošdama pradėjau griūt (alpti) . Skubinkite, kad lig devintos valandos būtų visa suruošta. Susiruošk viską gražiai, paskui jau eik.

3. sutaisyti, sutvarkyti (kelionei): Karusę jis tuoj suruošė į kelionę pas savo motiną. Rytą susiruošė ir išėjo. Susìruošė į tolimą kelionę. Anas paskinkė arklį ir liepė seseriai susruõšt važiuot. Iš vakaro kai susruoši, tai ir miegi spakainas. Kai atėjo vakaras, ji vėl susiruošė eiti namo. Spėriai susiruošė tėvas ir išėjo, kaušą šalto vandens išgėręs. Pas Gliaudelius visi jau buvo susiruošę važiuoti. Matydamas, kad kitoniško išėjimo nebėr, susiruošė ir išejo peklon.

4. suorganizuoti: Tėvui suėjo penkiasdešimt metų, jo technikumo dėstytojai ta proga suruošė kavutę. Tėvas sùruošė balių, suejo visi kaimynai, susėdo. Didelė gegužinė demonstracija 1902 m. suruošiama Vilniuje. Kuokinę suruõšdavo dažnai. Suruõš lietų ant vakaro.

5. susigauti (kūdikį): Benkartą susìruošė Varusiotė, ė bernas jos neėmė.

6. suvalgyti: Mėsą sùruošėm. Kad sėda tokie vyrai, tai kaip mat visa suruošia.
pir̃tį suruõšti primušti, nubausti: Aš suruõšiu tau pir̃tį! Tėvas paėmė diržą ir suruošė vaikams pirtį.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apruosti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x