rùtulti, -a, -o. rūtulti
1. rutulioti 1: Aš rùtulu šieną, taukus, lajų, merną sniegą in rutulius. Rutulsi rutulsi, dulkt ir mesi šieno klėbį krovėjai: šakės nebuvo. | Mūso tebėr kažkame rulis, kur liuob rùtulti. Pasidėjęs an kelių, rùtulk (vyk virvę) . Dalgio akuotas rùtulas, bėga į rutulelius – toks dalgis geras, kad netrupėtų.
2. rutuliuoti 2: Abrozdą rùtula į popierių.
3. ritinti, ridenti: Rutulkim šieną in galą lomais. Bačką rùtulk, ka sunku nešti.
4. velti, trinti, volioti: Vėlė šlapius [milus],
an stalo liuob rùtuls, aba kokią geldą liuob turės, su kojėms mynios. | Rùtula rùtula, ka pjauna (tik trina pjūklą), o žiogspirų nėr.
5. sunkiai judėti, eiti: Rùtulk i rùtulk ant vieta – kelias nesumintas. Rùtulti, t. y. eina riebus.
6. rutulioti
3.
aprùtulti. aprutuliuoti: Galvos aprutultos su didžiais pirktiniais skepetais, antsiklėstusios su tokiais pat raiščiais. Apsirūtuliavo, apsirūtulo (kuo, skara) ir išvažiavo.
išrùtulti
1. išrutuliuoti
1.
2. išsirutulioti: Iš tėvavardžių ilgainiui išsirùtulo ne viena dabartinė lietuvių pavardė.
nurùtulti
1. nuritinti: Tekinį nurùtulo lig kalvės.
2. pasidaryti apvaliam: Rolka nusirùtula apali, jei maleklėse rutulsi.
parrùtulti. parritinti: Bačką iš jaujos lig numų parrùtulo.
prirùtulti. priristi į rutulius: Jau daug prirùtulau, reik sukti į kibeklį.
surùtulti. susukti, suriesti į rietimą: Drobę surùtulk in rùtulį. Surùtulk divoną. Nekurie žmones padavė suplikas ant vyskupų, bet ciecorius, tų neskaitydamas, surutulo. Susirutulo piningus į pančeką.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.