ruzgė́ti, rùzga (-ė́ja), -ė́jo, rūzgė́ti, rū́zgia (ruzga), -ė́jo.
1. murmėti, piktai kalbėti: Kryžokai, įdykusys ant lobio ir grobio, ruzgėjo ir nenorėjo liauties kariauti. Ruzgančius kareivius pats nutildė. O kaip jie … ruzgėjo prieš hūkinyką, bylodami. Ruzga prieš kunigus, jog pakajuje sėdi. Jūs ruzgėjot jūsų šėtrosa. Ir tūlas kartu žmogus neprityręs Dievo rašto prieš Dievą ruzga. Ik galo laikyk stiprybę, svietui duok vis ruzgėti. Laikyk savo mus stiprybėj, gal svietas vis ruzgėti. Rods dar šen ir ten ruzga.
2. krutėti, judėti: Ir ruzgi kai utėlė po šašu.
3. rusenti. . Ale rodos, kad ši po pelenais ruzgėjanti karo ugnis ten beveik vėl per visą užsidegs.
4. dirbti: Antai jų jau dvi poros roputes rùzga (kasa) .
rùzga brū̃zga. triukšmingai puotauja.
apruzgė́ti, àpruzga, -ė́jo. pamurmėti, apkalbėti: Ką aprūzgė́ti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.