šáikioti, -ioja, -iojo. šaikióti, -iója, -iójo
1. šikti 1: Jų vaikai, matyt, nemokomi – šáikioja visur ant takų. Šunytis šáikio [ja] pašaliais.
2. drabstyti, barstyti, mėtyti: Nešáikiok tų kupsčių po visą pievą, dėk dailiai į eilę. | Nereik šáikiot su pašaru.
3. šikti 2: Nepalaiko daiktų, tik šaikióti sūgeba. Jis tai šáikioja ir šáikioja piningus. Nešáikiokias, ka nereiktum rinkti.
4. nešvariai ką daryti; terliotis, bjaurotis: Aš nenoriu, kad jie muno akėse čia šáikiotųs.
apšáikioti. apšikti 1: I kas čia tus takus teip apšáikiojęs? Vištaliai lipinę apšáikiojo.
iššáikioti
1. iššikti 1: Šuo, sugraužęs kiškio kailelį, paskui iššáikiojo patvoriais.
2. išmėtyti, prarasti: Kiek tau peilių benupirkčiau, visus anus iššáikioji. Labai moku iššáikioti adatas. Kaip greitai tus nosinius iššaikiójai!
3. iššikti 3: Tėvas dėjo kapeiką pri kapeikos, o sūnus benga tas kapeikas iššáikioti. Visą naudą iššáikiojo.
nušáikioti
1. nušikti 2: Nušáikiojo visus pašalius, dabar ir patiem negražu. Nušáikiotas kiemas, baisu. Suleido karves į kiemą – visus takus nušáikiojo.
2. netvarkingai numėtyti: Nušáikiojo visą lauką mėšlo krūvutėm.
pašáikioti. pašikti.
prišáikioti
1. prišikti 1: Vištukų visur prišáikiota. Visur čia prišáikiota, net kojos negal įkelti. Primaižios, prišáikios gyvoliai pievą. Kaip ejo [žąsiukai],
prišáikiojo visu keliu. Bagotam i velnias į košę spirgų prišáikio [ja],
o biednam ir į kruopas pričiūrio [ja].
2. be tvarkos pridėlioti, prikrauti: Prišáikiojo visą pievą kupetėlių.
3. primėtyti, prikreikti: Prišáikiojo pilnus takus tų agrastų – myniote mynioju. Šienų visur prišáikiota, pritaršyta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.