apsarmatyti

sarmãtyti, -ija, -ijo.

1. kelti gėdos jausmą, drovėjimąsi, gėdinti: Sarmãtyk tokį velnį nesarmãtijęs – kur tau klausys! Nereikia sarmãtytis, jei niekas nesarmatija. Nesisarmãtyk, dainuok. Nesisarmãtyk, eikš arčiau stalo. Sarmãtijas viena eit. Sarmãtijuos su lazdele eit. Kai suvisu nesisarmãtija, negerai. Šokt viena sarmãtijas. Aš sarmãtytaus, neitau [auksinių vestuvių švęsti]. Pasakai, mama, nesisarmãty! Mergaitės ka būdavom, sarmãtydavomės gerti, Dieve mylėk! Jau ana sarmãtijas munęs. Sarmatijosi in vidų eitie, kad jį vėl neišvarytų. Sarmatytais, mergužėle, vėlai vakare uliot. Ažusigėdinie ir labai nusigąstai visi neprieteliūs mano: atsigrįžtai ir sarmatyjysi labai ūmai. Jei sarmatijies, nelįsk nei iš užpečkio. Ko aš sarmatysiuos, argi aš be kelnių?!

2. šmeižti, niekinti: Kolioju, ižgėdinu, gėdą darau kam, lojoju, sarmatiju, peikiu. Brolio sarmatyt tikro negėdies.
apsarmãtyti. kiek pagėdinti: Apsarmãtysi, išbarsi [skolininką].
išsarmãtyti. išgėdinti: Išsarmãtyk gerai už tokį darbą. Išbarė, išsarmãtijo prie visų. Tą išsarmãtija, išsarmãtija, o ana tylia kaip žemė.
pasarmãtyti. pagėdinti: Mane pasarmãtijo, kai aš šventėj duoną kepiau.
susarmãtyti. sukelti gėdos jausmą, sugėdinti: Kai susarmãtijo, nustojo negražiai šnekėti. Susarmãtyk tu jį, ka teip nedarytų. Susarmatytas vaikiukas, nieko neatsakęs, pats pirmas kibo į darbą. Piršlys manė, kad labai susarmatys jaunikį ir merga liks jam. Svotai susisarmatijo ir suprato ne taip padarę. Susisarmãtijo i pabėgo. Žiūrėk, žiūrėk, kaip susisarmãtijo vaikas!. Akys susisarmãtijo (užsimerkė, pabūgusios netikėtai uždegtos šviesos) .

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apsarmatyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sarmãtyti, </b>-ija, -ijo. <br/>1. <span class="explanation">kelti gėdos jausmą, drovėjimąsi, gėdinti: </span> Sarmãtyk tokį velnį nesarmãtijęs – kur tau klausys! Nereikia sarmãtytis, jei niekas nesarmatija. Nesisarmãtyk, dainuok. Nesisarmãtyk, eikš arčiau stalo. Sarmãtijas viena eit. Sarmãtijuos su lazdele eit. Kai suvisu nesisarmãtija, negerai. Šokt viena sarmãtijas. Aš sarmãtytaus, neitau [auksinių vestuvių švęsti]. Pasakai, mama, nesisarmãty! Mergaitės ka būdavom, sarmãtydavomės gerti, Dieve mylėk! Jau ana sarmãtijas munęs. Sarmatijosi in vidų eitie, kad jį vėl neišvarytų. Sarmatytais, mergužėle, vėlai vakare uliot. Ažusigėdinie ir labai nusigąstai visi neprieteliūs mano: atsigrįžtai ir sarmatyjysi labai ūmai. Jei sarmatijies, nelįsk nei iš užpečkio. Ko aš sarmatysiuos, argi aš be kelnių?! <br/>2. <span class="explanation">šmeižti, niekinti: </span> Kolioju, ižgėdinu, gėdą darau kam, lojoju, sarmatiju, peikiu. Brolio sarmatyt tikro negėdies. <br/><b>apsarmãtyti</b>. <span class="explanation">kiek pagėdinti: </span> Apsarmãtysi, išbarsi [skolininką]. <br/><b>išsarmãtyti</b>. <span class="explanation">išgėdinti: </span> Išsarmãtyk gerai už tokį darbą. Išbarė, išsarmãtijo prie visų. Tą išsarmãtija, išsarmãtija, o ana tylia kaip žemė. <br/><b>pasarmãtyti</b>. <span class="explanation">pagėdinti: </span> Mane pasarmãtijo, kai aš šventėj duoną kepiau. <br/><b>susarmãtyti</b>. <span class="explanation">sukelti gėdos jausmą, sugėdinti: </span> Kai susarmãtijo, nustojo negražiai šnekėti. Susarmãtyk tu jį, ka teip nedarytų. Susarmatytas vaikiukas, nieko neatsakęs, pats pirmas kibo į darbą. Piršlys manė, kad labai susarmatys jaunikį ir merga liks jam. Svotai susisarmatijo ir suprato ne taip padarę. Susisarmãtijo i pabėgo. Žiūrėk, žiūrėk, kaip susisarmãtijo vaikas!. Akys susisarmãtijo <span class="explanation"> (užsimerkė, pabūgusios netikėtai uždegtos šviesos) </span>.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.