apseilėti

seilė́ti, -ė́ja [seĩli, séili. ],
-ė́jo, séilėti, -ėja, -ėjo.

1. nesulaikyti gausiai išsiskiriančių seilių: Karvė seilė́ja, negali ėst. Ta telyčia seilė́ja, voliojasi. Karvė serga, baisiausiai seĩli. Galvijai seĩli – gert nori. Nuo seradėlių arklys seĩli. Gal kirmėlė inkirto, kad avelė seĩli?! Vaikai seĩli. Seilė́jau tris dienas, nieko nevalgiau. Seilėja kai kiaulė. Vaikas nebevalgo, tik seilė́jasi. Gyvuliai, sergantys ryklės uždegimu, laiko kaklą ištiesę, sunkiai ryja, seilėjasi. O jis seilėjasi ir griežia dantimis, o džiūsta.

2. seilėmis šlapinti, vilgyti: Siūlą seilė́ti. Seilė́ju seilė́ju verpdama i praverpiu pirštą.

3. bučiuoti. . Tai kam tu tikęs po velnių! – pyko Stripaitis. – Su bobomis seilėtis? Eiles kalti?

4. plonai verpti: Tu šitaip neseilė́k, ba labai jie. trūksta.

5. niekus kalbėti: Jau tu geriau mum neseilė́tum, mes geriau až taũ žinom. Kad séilėjasi, kad séilėjasi, mano, kad aš ir patikėsiu!

6. nenoromis gerti ar valgyti: Gerk, gerk, ko čia seilė́jies!

7. tįsti, drykti: Būtų gera linai brukt, kad nesiseilėtų.
apseilė́ti. seilėmis sušlapinti, apvarvinti: Valgį apséilėtą jis nevalgo. Nebučiuok manę, apseilė́si! Ir apseilėjo barzdą savo. Aš kito apseilėtą nevalgysiu. Ar aš kito apseilėtą valgysu (gersu). Kad kieno vaikai taip apsiseilė́ję, net pilvai šlapi. Apsiséilėjus boba ir visur lando. Knarki apsiseilė́jęs.
atsiseilė́ti apsiseilėti: Visas atsiseilė́jęs, atsisnarglėjęs, sarmata žiūrėt.
įseilė́ti. išseilėti: Labai jau įseilė́ta vaiko pakaklėlė, reikia kita švari parišti.
išseilė́ti. seilėmis sušlapinti. .
nuseilė́ti. išseilėti: Viešnia jau kramtė pagalvę, nuseilėjusi visą jos kraštą. Kartais verčiau veršio uodega graužti, nekaip mėsa, visų šunų nuseilėta.
paseilė́ti. seilėmis pašlapinti: Kad būtų lygus siūlas, paseilė́t. Paseilė́k sluoksną, bus gražesnis sąmatas. Siūlą reikia gerai paséilėti. Trynė šeivas, pirštus pasiseilėdama.
priseilė́ti. prileisti seilių, prišlapinti seilėmis: O tu kaip veršis priseilėjai man visą pirkią, svaini!.
suséilėti.

1. suvilgyti seilėmis: Kai valgis gerai sukramtytas, suseilėtas ir į gumulį sugumuliuotas, liežuvis stumia jį į galą gerklės. Susiseilė́jęs.

2. plonai suverpti: Suseilėjo linus kai katės plauką.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apseileti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>seilė́ti, </b>-ė́ja [seĩli, séili. ], -ė́jo, séilėti, -ėja, -ėjo. <br/>1. <span class="explanation">nesulaikyti gausiai išsiskiriančių seilių: </span> Karvė seilė́ja, negali ėst. Ta telyčia seilė́ja, voliojasi. Karvė serga, baisiausiai seĩli. Galvijai seĩli – gert nori. Nuo seradėlių arklys seĩli. Gal kirmėlė inkirto, kad avelė seĩli?! Vaikai seĩli. Seilė́jau tris dienas, nieko nevalgiau. Seilėja kai kiaulė. Vaikas nebevalgo, tik seilė́jasi. Gyvuliai, sergantys ryklės uždegimu, laiko kaklą ištiesę, sunkiai ryja, seilėjasi. O jis seilėjasi ir griežia dantimis, o džiūsta. <br/>2. <span class="explanation">seilėmis šlapinti, vilgyti: </span> Siūlą seilė́ti. Seilė́ju seilė́ju verpdama i praverpiu pirštą. <br/>3. <span class="explanation">bučiuoti. </span>. Tai kam tu tikęs po velnių! – pyko Stripaitis. – Su bobomis seilėtis? Eiles kalti? <br/>4. <span class="explanation">plonai verpti: </span> Tu šitaip neseilė́k, ba labai jie. trūksta. <br/>5. <span class="explanation">niekus kalbėti: </span> Jau tu geriau mum neseilė́tum, mes geriau až taũ žinom. Kad séilėjasi, kad séilėjasi, mano, kad aš ir patikėsiu! <br/>6. <span class="explanation">nenoromis gerti ar valgyti: </span> Gerk, gerk, ko čia seilė́jies! <br/>7. <span class="explanation">tįsti, drykti: </span> Būtų gera linai brukt, kad nesiseilėtų. <br/><b>apseilė́ti</b>. <span class="explanation">seilėmis sušlapinti, apvarvinti: </span> Valgį apséilėtą jis nevalgo. Nebučiuok manę, apseilė́si! Ir apseilėjo barzdą savo. Aš kito apseilėtą nevalgysiu. Ar aš kito apseilėtą valgysu (gersu). Kad kieno vaikai taip apsiseilė́ję, net pilvai šlapi. Apsiséilėjus boba ir visur lando. Knarki apsiseilė́jęs. <br/><b>atsiseilė́ti</b> <span class="explanation">apsiseilėti: </span> Visas atsiseilė́jęs, atsisnarglėjęs, sarmata žiūrėt. <br/><b>įseilė́ti</b>. išseilėti: Labai jau įseilė́ta vaiko pakaklėlė, reikia kita švari parišti. <br/><b>išseilė́ti</b>. <span class="explanation">seilėmis sušlapinti. </span>. <br/><b>nuseilė́ti</b>. išseilėti: Viešnia jau kramtė pagalvę, nuseilėjusi visą jos kraštą. Kartais verčiau veršio uodega graužti, nekaip mėsa, visų šunų nuseilėta. <br/><b>paseilė́ti</b>. <span class="explanation">seilėmis pašlapinti: </span> Kad būtų lygus siūlas, paseilė́t. Paseilė́k sluoksną, bus gražesnis sąmatas. Siūlą reikia gerai paséilėti. Trynė šeivas, pirštus pasiseilėdama. <br/><b>priseilė́ti</b>. <span class="explanation">prileisti seilių, prišlapinti seilėmis: </span> O tu kaip veršis priseilėjai man visą pirkią, svaini!. <br/><b>suséilėti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suvilgyti seilėmis: </span> Kai valgis gerai sukramtytas, suseilėtas ir į gumulį sugumuliuotas, liežuvis stumia jį į galą gerklės. Susiseilė́jęs. <br/>2. <span class="explanation">plonai suverpti: </span> Suseilėjo linus kai katės plauką.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.