sė̃linti (-yti), -ina, -ino.
1. tykant, slapčia artintis, slinkti: Sė̃linamoji medžioklė. Katė sė̃lina prie paukščiuko. Tylutėliai, žingsnis po žingsnio sėlinau, ir tiktai triaukšt kažkas po padu! Atkišęs šautuvą, jis slinko tyliai, sėlino kaip katinas, atsargiai dairydamasis. Vilkas tykiai sėlinasi.
2. pamažu, lėtai eiti: Marytė, pasislėpus krūmeliuos, žiūri, kad Antanukas nedrąsiai sėlina prie to šeimininko. Paniuręs rytas pamaži sėlino. Du stabai stabina, du vanagai kabina, vienas paskui sė̃lina.
3. taikytis, tykoti: Kryžiuotis sėlino anglą nebe kirsti, o pribaigti.
apsė̃linti. sėlinant apeiti.
atsė̃linti. sėlinant ateiti, atslinkti: Atsėlino vilkas. Bakstelėjo jis atsėlinusiai čia pat jaunesniajai į didelį, murziną pilviuką. Atsėlino šalta, gili žiema.
įsė̃linti. sėlinant įeiti, įslinkti: Pamatę praviras duris, mudu įsėlinome į vidų. Šešėliu įsėlina į kambarį Mataitis. Širdin įsėlino ilgesys.
išsė̃linti. pamažu išeiti, išslinkti: Neiškentęs išsėlinau iš kambario. Takeliu išsėlino Martynas į laukus.
nusė̃linti. pamažu nueiti, nuslinkti: Paki nusė̃linsi, ir bus vakaras. Atidarė prieangį ir pirštų galais nusėlino savo kambarin.
prisė̃linti. sėlinant prieiti, prisiartinti: Šuo prisė̃lino prie vežimo. Aš ir nepamačiau, kaip jis prie manęs prisė̃lino. Prisėlink iš užpakalio, ir parversi ant šonu. Išlipo ji iš lovos ir tyliai ant pirštų galų prisėlino prie durų. Jei dabar prisėlintų mirtis, jis sutiktų ją su deramu stoicizmu. Vilkas buvo prie avelių prisisė̃linęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.