šel̃pti, -ia, -ė.
1. teikti materialinę paramą: Šel̃pk duodamas jam ant pragyvenos, o gelbėk, kad jis žūna. Šel̃pti ką pinigais, maistu. Pensininkė, valdžia muni šel̃pia. [Vaikai] vargūse esančius tėvus tur šelpti, senatvėj jus maitinti ir globti. Renka žinias apie šelptinuosius kandidatus. Mane penėjote, dengėte, šel̃pėte. Liepia mus būt mielaširdingais, idant. ubagą šelptumim. Tu kaip bagotas ir mielas tėvas peni, dengi, šelpi mus žmones biednas. Buvome romūs tarp jūsų, kaipo kada žindyvė šelpia vaikus savo. | Šel̃pia dabar stirnas ir briedžius, veža miškan žvėrim [pašaro]. Viešais reikalais šelpia savo reikalus. Vargšus šelpia ne turtingi, bet gailestingi. Kiek turėsi žmonių šelpamų̃, tiek i priešų. Jie šel̃pias (pasišelpia) kits kitą. Prisižada abi tautos šelptis ir visuomet prijausti viena kitai. Šel̃ptis kuo. skirti: Nèšelpa tų medžiagų – a gali ką statyti?
2. teikti pagalbą, padėti patarimu, darbu: Reik šel̃pti kitus, ka nori sugyventi. Prisiekė jam, jog visuomet klausys rėdos Lietuvos ir aną visokiame atsiejime šelpsai. Viena daktarė, motriška – pradėjom gauti jau šel̃pties ligo [je]. padėti moraliai, remti, palaikyti: Tu veikalą iki galo mano šelpk. Šelpk gerą norą mano. Sūnau, šelpk senatvę tėvo savo. Šelpk. mano silpnybę. Šelp mus dovanomis tavo. Kuris mus šelpia tikrąja galybe sava. Šelpkiem (šelpk mane) versme tobulybės.
3. naudotis, remtis, verstis: Mūsų rašytojai, rašydamys savo raštus, šelpas lenkiškais raštženkliais. Turime taipogi šelptis lietuvių dainomis. Neolito periode, kuomet žmogus akmeniniais padargais šelpėsi, levo visur išnykta.
apšel̃pti, -ia, àpšelpė. suteikti šiek tiek materialinės pagalbos: Per karą, kai ir ubagais ėjome, jokio darbo neturėjome, tik viena žmona (moteris) dviem dienom àpšelpė.
iššel̃pti, -ia, ìššelpė. kurį laiką teikti materialinę paramą, šelpti: Dvejus metus ìššelpiau aš šitą prieglaudą. Šitas prieglaudas mes patys galime išsišel̃pti.
pašel̃pti, -ia (pàšelpia), pàšelpė.
1. padėti, paremti materialiai: Pašel̃pk jįjį pradžio [je] gyvenos grūdais. Iš pensijos vaikus reikia dar pašel̃pti. Ką tokį dykduonį valdžia galia pašel̃pti? Tas mažumas medaus, kurį jūs galiat imti iš tokio aulio, nedaug jus pašelps. Tokia pagalba jį daugiaus ir veikiaus pašelps nekaip piningai jai duoti. Gyrus ižg turtų kuo tave pašel̃ps? | Aš tave su viena [gramatika] pašelpsiu. Svetimu geru negali pasišelptie. Ponu nepasišelpsi, vandeniu nepasiremsi.
2. suteikti pagalbą, padėti darbu, patarimu: Kaimynė pašel̃ps mus – padės suvežt runkelius. A smaugai kokie užejo – tada daktarų nebuvo, nepasišel̃psi. Ką tu su ja pasišel̃psi: juk matai, ka nesupranta, ka reik žmogui padėt. Karalius mato, kad tarnais nepasišelps. pagelbėti moraliai, palaikyti, paremti: Rado būdą meilingą, kad pašelptų žmones. Pavargėlį dūšios reikaluose pašelpi. Prašau jus, broliai, idant mane pašel̃ptumbite maldose Dievop už mane. Tepašel̃pig mus. maldomis savomis.
3. pasinaudoti, pasiremti: Indėlys daug geryn paejėtų, jei savo darbą pataisytų ir papildytų, pasišel̃pdamas nuo kitų lietuviškų žodžių žodynui rankiotojų.
4. palengvinti: Paženklinimas su ilgu arba trumpu ženklakiliu. dideliai pàšelpia skaitymą lietuviško rašto.
prašel̃pti, -ia, pràšelpė.
1. kurį laiką šelpti, teikti materialinę paramą.
2. šelpimu padėti prasigyventi: Jis juos te prašel̃ps, t. y. prabagotins.
prišel̃pti, -ia (prìšelpia), prìšelpė.
1. kiek šelpti, paremti materialiai: Duktė prỹšelpa jūsius.
2. pakankamai sušelpti, padėti: Sunku jį prišel̃pti.
sušel̃pti, -ia (sùšelpia), sùšelpė.
1. suteikti materialinę paramą: Jis mane sùšelpė, t. y. ko norėjau, tai gavau. Sušel̃pti ką pinigais, javais, maistu. Jų viskas sudegę, sušelpkit juos. Atvažiavo padegėlis, reikia kuoj sušel̃pt. Sušel̃pk, kaimynel, su mielėms – pražuvau. I muni senatvė [je] daba užjauta, sùšelpa. Sùšelpei bėdo [je],
ačiū didžiausiai. Lietuviai, nutikus nelaimai, visi susimeta ir pavargėlį sušelp. Jau keturios dienos, kaip mudu nevalgę, mislijova, kad sušelpsi. Savęs nenuskriaudęs, kito nesušelpsi. Jų nesušelpėm, save sugaišinom. Jei nori susišel̃pti, eik į geros širdies žmones. Mes vieni kitus susišelpiam. Susišel̃pęs jūsų dalimi, galės dailiai gyventi. Nuo jos niekas nieko nesusišelpė: šykšti be galo buvo. Pri ledo neapšilsi, pliko nenupeši, o nu suskio nesusišelpsi. Su juo ir mirdamas nesusišel̃psi (nieko iš jo negausi) .
2. padėti, pagelbėti darbu, veiksmu: Nebnorėdamas daugiaus kraujo gožimo beregėti, sušelpia pragumą Lėbenzaliui pasprukti. Pry ano susišel̃ps (gaus talkos) . Iš jaunųjų kartos darbe mažai susìšelpam. paremti moraliai, palaikyti: Sušelpk, pastiprink silpnas sylas mūso. Meldamos pri Viešpaties, idant mumis sušelptų visagalinga mylesta savo. padėti susiorientuoti, išsiaiškinti: Čia mus sušel̃ps balsakila (accentus), kurią pastačius reikalingo [je] vieto [je],
už sykio pasirodo balsės kokios esančios. Su tokiu atsakymu, deja, daug nesusišelpsi.
užšel̃pti, -ia, ùžšelpė. paremti materialiai: Pasirodė, kad jis visų užšelpt negalės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.