siautė́jas, -a. siautė̃jas, -à.
1. kas siaučia grūdus: Petronė buvo gera siautėja. Rėtyje ant grūdų verpetu susisukdavo pelai ir žolių varpos, kurias siautėjas surinkdavo rankomis.
2. kas įpykęs siautėja, šėlsta.
3. kas netramdomai, be gailesčio naudojasi savo galia: Egiptą degino ir griovė baisusis mahometonų siautėjas sultonas Saladinas.
apsiautė́jas, -a. kas puldamas apsiaučia, apgula: Tam klyksmui pritarė iš oro apsiautėjai. Apsiaustųjų mažiau žūva negu apsiautėjų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.