būdinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. būti I. 2: Geras mano vaikelis, jau didelis pamačnykas: kap manę nebūdinėja namie, tai anas man ir karvelę palaidžia (pamelžia), ir laukan išleidžia.
apsibūdinė́ti apsigyventi: Žmonys medžius (miškus) kirto ir čia apsibūdinė́j [o].
atbūdinė́ti
1. atbūti I. 5: Jau vaikai už avis (už avių ganymą) atbūdinė́jo. Dienas atbūdinė́ja. Aš tę ir vaiską atbūdinė́jau.
2. nykti, dilti: Mėnelis jau atbūdinė́ja.
prabūdinė́ti. prabūti 1: Kap jūs prabūdinė́jat? Uogas rinkau, parduodinėjau, ir prabūdinė́jau.
pribūdinė́ti. pribūti I. 5; didėti, augti, ilgėti: Kap mėnelis pribūdinė́ja, reikia sodintie: visa tada pribūdinė̃s. Zara pribūdinės diena.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.