gėrė́jas (-is), -a. -à. gerė́jas (-is), -a. kas geria; kas mėgsta gerti svaigiuosius gėrimus, girtuoklis: Viena avelė retai kada gers – kiek avelių, tiek gėrėjų. | Didžiausis gėrė́jis neišgers pusgorčiaus. Labai didelis gėrė́jis buvo tėvas. Jis alaus negėrė́jas. Neik už to gėrėjo, paskui verksi šunį apskabinus. Visi tokie gėrė́jai jų giminė. Bernužėlis – gėrėjėlis, bernužėlis – šokėjėlis. Šokit, šokėjeliai, gerkit, gėrėjẽliai. Seselė gerė́ja. O, aš pažinau savo tėvužėlį tarp šimto gerėjužė̃lių, tėvelį gerėjė̃lį. Šokit, šokėjėliai, gerkit, gerėjėliai. Menkas gerėjis, neišgeri nei buteliuko.
apsigėrė́jas, -a. gėrėjas: Jis žmogus apsigėrėjas, panešėjas.
išgėrė́jas, -a. gėrėjas: Nedidelis išgėrė́jas buvo.
užgėrė́jas, -a. kas užgeria: Kurs užgeria, tas užgerė́jis. Užgerėjas šit vainiko nuo pakaušio plikas liko. Atvažiavo užgėrėjaĩs (sugertuvių gerti) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.