apsigėsti
gė́sti, -ta (gė́džia), gė́do. gėdintis, drovėtis, nedrįsti: Aš gė́stu, ir jijė susigėdo, kaip pasakiau. Kad su kitu žmogumi, gė́stumys taip rokuoti, o su anais kitaip negali. Žmogus ir gėdinamas nė kiek nesigė́do.
apsigė́sti kiek gėstis, gėdintis: Tarė Ilda toliaus veik mažumą apsigėdus.
pagė́sti. susigėsti: Pagėdo kaip katinas, lašinius suėdęs.
sugė́sti pajusti gėdą: Anie. užkietinos ir sugėdo. Ignotas susigėdo ir paniuro. Jisai greit susigėdo ir pro duris išbėgo. Tu susigė́dai. Jis teip susigėdo, nusivilkęs krito ing lovą ir iš gėdos net galvą užsiklojo. Susigėdo kaip kumelė, vežimą išvertus. Ir jis jau susigėsdavo, bloga padaręs. Tas aiškiai susigės, save regėdams šiandien ištižusiu vergu. Susigėsk ir išraudonuok. Senas tėvas susigėdęs ir už pečiaus atsisėdęs. Gužutis susigėdęs namo eina dibu dibu dibt. Diri diri eina susigė́dęs. Jo veidas buvo patinęs, akys susigėdusios.
užsigė́sti. sugėsti.: Tegul prisiverčia ir užsigėdžia labai greitai. Ana užsigė́do sakyt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.