apsigličiuoti

gličiúoti, -iúoja, -iãvo.

1. gličiu keliu eiti, slidinėti.

2. snarglėti: Kai šaly savęs vaikus susisodina, kai tie pradeda gličiúotis – tik pikta.
apsigličiúoti apsisnarglėti: Vaikas visas apsigličiãvo, ir tu vis neprausi.
išgličiúoti. snargliais išterlioti: Žiūrėk, kad tas vaikas tau skarelės neišgličiúotų.
nugličiúoti. gličiu, slidžiu keliu nueiti: Kol nugličiúosiu tokiu bjauriu keliu, tiek berasis.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>gličiúoti, </b>-iúoja, -iãvo. <br/>1. <span class="explanation">gličiu keliu eiti, slidinėti. </span> <br/>2. <span class="explanation">snarglėti: </span> Kai šaly savęs vaikus susisodina, kai tie pradeda gličiúotis – tik pikta. <br/><b>apsigličiúoti</b> <span class="explanation">apsisnarglėti: </span> Vaikas visas apsigličiãvo, ir tu vis neprausi. <br/><b>išgličiúoti</b>. <span class="explanation">snargliais išterlioti: </span> Žiūrėk, kad tas vaikas tau skarelės neišgličiúotų. <br/><b>nugličiúoti</b>. <span class="explanation">gličiu, slidžiu keliu nueiti: </span> Kol nugličiúosiu tokiu bjauriu keliu, tiek berasis.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.